Kovo mėnesį Lietuvą pasiekusi pandemija ne tik sukėlė visuotiną grėsmę žmonių sveikatai – ji pakeitė ir daugelio kasdienybę, kelionių planus. Laisvas keliavimas po pasaulį buvo sustabdytas, o keliukai, kuriais kasdien buvo kertama siena su kaimyninėmis šalimis – netikėtai uždaryti. Ir, nors vasarą buvo bandoma grįžti į įprastas vėžes, dėl augančio koronaviruso susirgimų skaičiaus paveiktų šalių sąrašas vėl ilgėja.

Prasidėjusi koronaviruso pandemija, o vėliau ir paskelbtas karantinas, privertęs žmones užsidaryti namuose, visuomenei sukėlė rimtų psichologinių iššūkių. Sustabdžius įprastas veiklas ir pakeitus įpročius, atsirado daugiau nerimastingų, depresyvių, apatiškų asmenybių. Priverstinis užsidarymas namuose lėmė ir išaugusį smurto artimoje aplinkoje atvejų skaičių – daugėjo smurto tiek prieš vaikus, tiek prieš moteris.

Pandemija pakeitė ne tik medikų ar policininkų darbą, bet ir savivaldybių bei viešojo sektoriaus įstaigų kasdienybę. Siekiant apsaugoti vieni kitus, buvo stengiamasi kuo daugiau darbų perkelti į virtualią erdvę. Vis tik, kol vieni gyventojai nesunkiai prisitaikė prie besikeičiančios tvarkos, kiti piktinosi negalintys gauti paslaugų įprastu būdu.

Kovo viduryje prasidėjus karantinui buvo tik spėliojama, kokios pasekmės Lietuvos laukia dėl sparčiai plintančio ir žmonių gyvybei grėsmę keliančio COVID-19 viruso. Todėl turėjo būti priimti ir neįprasti sprendimai – štai, Vidaus reikalų ministrės Ritos Tamašunienės skelbimas įvesti šalyje ekstremalią situaciją dar iki pirmojo užsikrėtimo koronavirusu atvejo leido tarnyboms geriau pasiruošti pandemijai. Ir nors blogiausiam scenarijui buvo ruošiamasi gerokai iki viruso atėjimo į Lietuvą, tarnybos sako, kad perorientuoti savo darbus nebuvo paprasta, pamokos išmoktos, o kokių veiksmų imtis, jeigu kartotųsi istorija – žinoma.

Prezidento patarėja Rėda Brandišauskienė sako, kad savivaldybių išlaidos, patirtos pandemijos pradžioje dėl COVID-19 viruso, turi būti kompensuotos.

Šalies ekonomika atlaiko pandemijos sukeltus iššūkius, rodo naujausia Lietuvos ekonomikos apžvalga. Premjeras Saulius Skvernelis, ją vertindamas, teigia, kad prie to prisidėjo ir skubiai sutelktos valstybinės ekonomikos gelbėjimo priemonės.

Viduramžiais blogos higienos ir sanitarijos sąlygos, karai ir badas buvo įvairių ligų plitimo priežastis. Tuomet kovai su infekcinėmis ligomis nebuvo nei vakcinų, nei vaistų, tad pagalba sergančiam asmeniui buvo tik slauga. Profesorius Saulius Čaplinskas išskiria didžiausias visų laikų pandemijas, palikusių ryškų pėdsaką žmonijos istorijoje ir atskleidžia, kurių ligų galėjome išvengti.

Pastarojo laiko realijos daugeliui iš mūsų primena „šoko terapiją“. Nori nenori tenka keisti įprastą gyvenimo ritmą, sustoti ir kuriam laikui kažko atsisakyti. Kita vertus, nėra to blogo, kas neišeitų į gera – asmeninių finansų valdymo prasme tai unikali proga išgryninti ir permąstyti ne tik savo veiklą, bet ir strateginius bei taktinius finansinius tikslus, atsirenkant kas svarbu ir kas ne.

Likti namuose turėtų būti paprasta, tačiau įgyvendinant tai praktikoje visgi kyla netikėtų problemų. Kaip dirbti, kaip tęsti mokslus, kaip nusipirkti maisto, ką daryti susirgus? Į daugelį tokių klausimų atsako skaitmeninės technologijos, be kurių gyvenimas karantino metu būtų žymiai sudėtingesnis. Skubus poreikis daugelį gyvenimo sričių perkelti į virtualią erdvę parodė, kad skirtingų įmonių ir organizacijų pasirengimas dirbti tokiomis sąlygomis labai nevienodas. Kokių pamokų gavome ateičiai?