2018-iesiems bėgant į pabaigą skelbiame Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje daugiausia dėmesio sulaukusius kūrinius.

Šiemet, kaip ir kasmet nuo 2005 metų, Skaitymo ir kultūrinio raštingumo asociacijos inicijuota ir kartu su Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, Lietuvos nacionaliniu radiju ir televizija, Nacionaline Martyno Mažvydo biblioteka rengiama akcija „Metų knygos rinkimai“ vėl kviečia skaitytojus rinkti labiausiai patikusias lietuvių autorių knygas. Keturioliktą kartą vykstanti akcija skatina Lietuvos gyventojus domėtis šiuolaikine lietuvių literatūra ir atkreipti dėmesį į geriausius jos kūrinius, populiarinti skaitymą kaip prasmingą ir patrauklų užsiėmimą.

Atsinaujinusioje sostinės Lukiškių aikštėje atidaryta unikali ir pirmoji Lietuvoje skaitykla po atviru dangumi. Projektas „Vilnius skaito“ sostinėje vyks visą vasarą, o jaukią mobilią skaityklą iki rudens bus galima aplankyti ir kitose Vilniaus erdvėse – kas mėnesį ji keliaus vis į kitą skverą, aikštę. Knygas galima skaityti patogiai įsitaisius ant sėdmaišių. Projekto „Vilnius skaito“ idėjos sumanytojai ir organizatoriai – UAB „Gera pramoga“. Projekto partneris – Vilniaus miesto savivaldybė.

Šių metų Jurgos Ivanauskaitės premijos laureatė, romano „Stasys Šaltoka: Vieneri metai" autorė, Gabija Grušaitė stebisi, kad J. Ivanauskaitės nėra mokyklų literatūros programose, o jų sudarymą lygina su šešiolikmečių prievartiniu maitinimu kraujiniais vėdarais.

Išmintingi žmonės sako, kad į visus gyvenime kylančius klausimus atsakymus gali rasti knygose, dėl to knygos turėtų būtų neatsiejama gyvenimo dalis nuo mažiausių dienų. Mažiesiems skaito tėvai, vyresni vaikai patys noriai varto knygeles su spalvotais paveikslėliais, vėliau iš knygų mokosi skaityti ir rašyti, o štai vyresniame amžiuje knyga neretai tampa gyvenimo mokytoja, įpročių keitėja ar įkvėpėja. Vienu didžiausių knygynų Lietuvoje laikomos – „Maximos“ – duomenimis ir knygų lentynose vyrauja raiškios mados, kurios pasikeičia net keletą kartų per metus.

Trečiadienio popietę Europos Parlamento (EP) ir ES Tarybos derybininkai neformaliai sutarė dėl naujų taisyklių, kurios palengvins aklųjų ir silpnaregių prieigą prie jiems skirto specialiojo formato knygų.

Su nostalgija prisimenate vaikystėje skaitytas knygas: Justino Marcinkevičiaus „Grybų karą“, Vytautės Žilinskaitės „Robotą ir peteliškę“ ar Vytės Nemunėlio „Meškiuką Rudnosiuką“? Šios trys ir dar 97 lietuviškos knygos pateko į Lietuvos šimtmečiui skirtą sąrašą „Šimtas knygų vaikams ir Lietuvai“.

„Šiais laikais knygos labai brangios“, – vis dažniau skundžiasi knygų skaitymui prijaučiantys Lietuvos gyventojai. Nors neišgalintys nusipirkti norimos knygos turi galimybę ją skolintis iš bibliotekos, deja, tai ne visada išsprendžia problemą. Situacija Lietuvos bibliotekose liūdnoka – populiaresnės knygos neretai reikia laukti 6 ar net daugiau savaičių. Tad knygų prieinamumą mažina ne tik didelės kainos, bet ir skurdus valstybės finansavimas bibliotekoms.

Didėjantys emigracijos mastai – kone opiausia šių dienų Lietuvos problema. Padėties nei kiek negerina ir prasti gimstamumo bei mirtingumo rodikliai. Tai prastos žinios ne tik lietuvių tautos išlikimui, bet ir knygų skaitymo situacijai Lietuvoje. Ar tai reiškia, kad mažėjant gyventojų mūsų šalyje, knygų, ypač lietuvių kalba, skaitomumas dar labiau sumenks?

Šalyje kasmet išleidžiamų naujų pavadinimų knygų skaičius iki šiol nepasiekė 2008 metų rezultatų, kai buvo išleista per 4,5 tūkst. naujų pavadinimų knygų, rašo „Verslo žinios".