Per savaitę, birželio 23–29 dienomis, penktadienį–ketvirtadienį, pirminiais duomenimis, užregistruoti 92 įskaitiniai eismo įvykiai.

Kiekvienais metais Lietuvos keliuose susiformuoja juodosios dėmės – koncentruotos eismo įvykių vietos. Transporto kompetencijų agentūros (TKA) specialistai nustatė, kad 2023 m. valstybinės reikšmės keliuose susiformavo 38 juodos dėmės, t. y. 4 mažiau nei praėjusiais metais.

Eismo įvykis jo dalyviams dažniausiai sukelia nemenką stresą ir išgąstį. Tokiomis aplinkybėmis avarijoje nukentėjęs asmuo iš kito įvykio dalyvio gali sulaukti spaudimo prisiimti kaltę ir tapti be kaltės kaltu. Draudikai atkreipia dėmesį, kad praktikoje panašių atvejų pasitaiko neretai, todėl itin svarbu būti pasiruošus įžūliam kito avarijos dalyvio elgesiui ir apgalvotai išspręsti situaciją.

Vairuotojai turėtų būti atidūs važiuodami miškingomis vietovėmis. Vis daugiau gaunama pranešimų apie eismo įvykius, kuriuos sukėlė laukiniai gyvūnai. Savaitgalį dėl į važiuojamą kelio dalį išbėgusių gyvūnų Vilniaus apskrityje įvyko 11 eismo įvykių. Daugiausia eismo įvykių registruota Vilniaus, Elektrėnų ir Ukmergės rajonuose. Šalčininkų ir Širvintų rajonuose užregistruota po vieną.

Per savaitę šalies keliuose įvyko, pirminiais duomenimis, 70 eismo įvykių, kuriuose nukentėjo žmonės, praneša Lietuvos kelių policijos tarnyba.

Rugsėjo 9–15 d., penktadienį–ketvirtadienį, pirminiais duomenimis, įvyko 72 eismo įvykiai, kuriuose nukentėjo žmonės. Žuvo 6 eismo dalyviai: 5 vyrai ir moteris, jų amžiaus vidurkis – 40 metų.

Lapkričio 6–8 d., penktadienį–sekmadienį, Lietuvos keliuose eismo įvykiuose, pirminiais duomenimis, žuvo 3 žmonės, transporto priemonių vairuotojai – vyrai (krovininio automobilio 55 metų vairuotojas, krosinį motociklą vairavęs 29-erių vyras ir 59-erių, važiavęs motociklu). Eismo nelaimės, kuriose neišvengta aukų, įvyko šeštadienį (Elektrėnų savivaldybėje) ir sekmadienį (Kauno ir Šalčininkų rajonuose). Per tris paras policijos pareigūnai, pirminiais duomenimis, užregistravo 149 eismo įvykius, daugiausia – penktadienį (64) ir šeštadienį (44). Tarp jų – 32 atvejai, kai transporto priemonių vairuotojai neišvengė susidūrimo su į kelią įbėgusiais gyvūnais (žmonės nenukentėjo). Dėl neblaivių vairuotojų kaltės, pirminiais duomenimis, įvyko 14 įvykių.

Kelyje patyrę eismo nelaimę Lietuvos vairuotojai pirmiausia apie ją praneša ne skubios pagalbos tarnyboms, o sutuoktiniui arba partneriui. Tyrimas parodė, kad beveik trečdalis mūsų šalies vairuotojų po eismo avarijos iškart skambina antrajai pusei ir tik 17 proc. vairuojančių lietuvių iškart renka pagalbos numerį 112.

Rudenį skaudžių ir brangių avarijų priežastimi tampa prasidėjusi ir iki pat žiemos besitęsianti laukinių gyvūnų migracija. Per metus užfiksuojama šimtai susidūrimų su gyvūnais atvejų, o kompensacijos už patirtą žalą skaičiuojamos tūkstančiais. „Lietuvos draudimo“ ekspertai perspėja vairuotojus būtų atidiems ir primena, ką reikia žinoti norint išvengti susidūrimo su gyvūnais.

Didžiųjų Lietuvos miestų gyventojai rugsėjį pasitiko intensyviame eismo sraute, susidariusiame dėl staigaus į darbus ir mokslus grįžusių gyventojų ir jų automobilių skaičiaus padidėjimo. Pirmosiomis kalendorinio rudens dienomis šiemet fiksuota daugiau eismo įvykių, kai susidūrė kelios transporto priemonės, draudikai atkreipia dėmesį ir į augančią vidutinę žalos sumą.