Itin daug dėmesio kokybiškam laisvalaikiui skiriančios šeimos susiduria su amžina dilema – ar kelių mėnesių pertrauka nuo mokyklos nebus per ilga ir ar reikalingos papildomos ugdymo veiklos vasarą? Vilniaus universiteto Šiaulių akademijos direktorė profesorė Renata Bilbokaitė atskleidė, kada vaikams reikalingas papildomas ugdymas vasarą, o kada geriausia nedaryti nieko.

Naujais mokslo metais darbą pradės aštuoni regioniniai specialiojo ugdymo centrai. Jie teiks kvalifikuotą pagalbą šalies mokykloms ir darželiams įgyvendinant įtraukties principus, kad kartu sėkmingai galėtų mokytis įvairių poreikių vaikai.

Darželiai, mokyklos, būreliai ir aukštosios mokyklos negali reikalauti 094/a formos medicininių pažymų bei išrašų iš medicininių dokumentų ar e. sveikatos sistemos asmens nelankymui pagrįsti, nes šiuose dokumentuose pateikiami jautrūs sveikatos duomenys, tačiau tokių atvejų vis dar pasitaiko. Minėtasis reikalavimas įsigaliojo dar 2019 m. rugsėjo 1 d., tai reiškia, kad gydytojas neturi pagrindo išduoti pažymos, pateisinančios ugdymo įstaigai mokinio, pilnamečio mokinio ar studento praleistas dienas.

Lietuva ruošiasi dar vienam švietimo sistemos pokyčiui - nuo 2025 m. rugsėjo 1 d. ikimokyklinis ugdymas tampa visuotiniu vaikams nuo 2 metų amžiaus. Tai reiškia, kad kiekvienam ikimokyklinukui turės būti užtikrinta vieta ugdymo įstaigoje, jei to pageidaus tėvai (globėjai).

Infliacija ir siekis užtikrinti sveiką mitybą ugdymo įstaigose lėmė vaikų maitinimo įkainių ugdymo įstaigose pasikeitimus. 

Paskutinį birželio antradienį K. Dineikos parke Druskininkuose skambėjo muzika, sveikinimai ir plojimai – Profesinio mokymo centro Žirmūnai Pietų Lietuvos filialas išlydėjo į naują gyvenimo etapą savo absolventus.

Pirmadienį į Vyriausybės pasitarimą, kuriame įvertinta epidemiologinė situacija šalyje, susirinkę ekspertai konstatavo, kad jei situacija toliau gerės, karantino ribojimų atlaisvinimą reikėtų pradėti nuo ugdymo įstaigų.

Prezidentui pasirašius Švietimo įstatymo pataisas, nuo 2023 m. Lietuvoje bus sudarytos galimybės labiau individualizuotam ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikų ugdymui, pagerės sąlygos šeimoms, auginančioms tokio amžiaus vaikus. Kas ir kaip keisis, ką pravartu žinoti vaikų tėvams?

„Tiek visoje Europoje, tiek ir Lietuvoje ugdymo turinys, ypač kai kalbame apie ankstyvąjį amžių yra sukonstruotas remiantis integruoto ugdymo pagrindu. Šiandien mūsų šalyje pasirinkta integruoto ugdymo forma veikia labiau kaip siekis sudominti, retais atvejais toks mokymosi būdas organizuojamas visos bendruomenės, o ne pavienių mokytojų iniciatyva. Pradinio ir pagrindinio ugdymo lygmenyse ši praktika yra paremta gerosiomis užsienio šalių patirtimis, tačiau jos pritaikymas išlieka gana fragmentuotas, trūksta sistemingumo ir integralumo“, – pasakoja Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos profesorė Daiva Jakavonytė-Staškuvienė.

Prezidentas Gitanas Nausėda rugsėjo mėnesį teiks Seimui Švietimo įstatymo pataisas, kuriomis siūlys ankstinti priešmokyklinį ir pradinį ugdymą, taip pat vaikams iš socialinės rizikos šeimų įvesti privalomą ikimokyklinį ugdymą. Prezidento Švietimo, mokslo ir kultūros grupės vadovė Jolanta Karpavičienė teigė, kad įstatymo pataisomis siekiama užtikrinti lygias starto galimybes vaikams.