COVID-19 protrūkis ir karantinas nepadarė pastebimos įtakos Lietuvos gyventojų tikslams ir prioritetams. Paklausti, kokiems tikslams taupo pinigus, gyventojai dažniausiai nurodė atostogas ir pramogas, būstą bei automobilį. Šis prioritetų sąrašas liko nepakitęs keletą pastarųjų metų.

Vieni pinigus mėgsta taupyti, kitiems – didžiausias malonumas juos leisti, treti linkę investuoti, o likusieji nors ir planuoja išlaidas, tačiau atsispirti pagundoms negeba. Psichoterapeuto Olego Lapino teigimu, pagal savo finansinius įpročius visi esame skirstomi į apdairiuosius, nerūpestinguosius ir sutelktus į resursus arba į poreikius. Todėl keturis pagrindinius elgesio su pinigais tipus išskiriantis specialistas pastebi – mūsų finansinį charakterį lemia gebėjimas tvarkytis piniginėje. O. Lapinui antrinantys finansų ekspertai priduria: tik perpratę savo kasdienius įpročius, išmoksime juos valdyti lengviau bei efektyviau.

Covid-19 pandemija neigiamai paveikė daugiau nei pusės (55 proc.) lietuvių finansinę situaciją. Be to, dėl koronaviruso krizės du penktadaliai (41 proc.) šalies gyventojų turėjo susitaikyti su sumažėjusiu atlyginimu, patyrė su užimtumu susijusias problemas ar neteko darbo. Vis tik pastaruoju metu iki trečdalio išaugusi taupančių gyventojų dalis rodo, kad šiai krizei lietuviai gali būti neblogai pasirengę. Tokius duomenis atskleidė tarptautinės kreditų valdymo bendrovės „Intrum“ visoje Europoje atliktas specialus pandemijos finansiniam poveikiui įvertinti skirtas Europos vartotojų mokėjimų tyrimas.

Šalies gyventojai neturi nuoseklaus taupymo įpročių, o 37 proc. taupančiųjų santaupas laiko tiesiog „kojinėje“ – kaupia grynuosius arba pinigus taupo einamojoje banko sąskaitoje jų „neįdarbindami“. Tai atskleidžia bankines paslaugas Lietuvoje šiandien oficialiai pradedančio teikti „General Financing banko“ užsakymu atliktas visuomenės nuomonės tyrimas.

„Žodis – taupyti, tikriausiai, dar daugeliui kelia asociacijas su pasakymu „reikės susiveržti diržus“, tai savęs ribojimo jausmus keliantis procesas. Tačiau išmokus, kaip tai daryti tiksliai, šis įsitikinimas turėtų dingti“, – teigia Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Ekonomikos ir vadybos fakulteto lektorė dr. Asta Kamandulienė. Fakulteto doktorantė Gintarė Leckė priduria, jog norint pradėti taupyti svarbiausia išsikelti tikslą, o tada imtis konkrečių veiksmų jam pasiekti. Kokie veiksmai galėtų tai būti ir kodėl svarbu apskirtai pradėti taupyti ne tik „juodai dienai“, bet ir maloniems dalykams straipsnyje pasakoja VDU Finansų katedros mokslininkės.

Pabrangusi elektra, degalų kainų šuolis ir iš paskos didėsiančios kitų prekių bei paslaugų kainos šiais metais sumažins Lietuvos gyventojų galimybes susitaupyti lėšų ilgesniam periodui. Juolab kad jau dabar šeimų biudžetą labiausiai tuština būtiniausios pragyvenimo išlaidos – šildymas, maistas ir paskolų grąžinimas.

Metų pradžioje jau kone įprasta išsikelti tikslus, kuriuos norime įgyvendinti šiais metais. Tarp naujųjų metų rezoliucijų dažnai atsiranda ir pažadas pradėti taupyti. Tačiau neretai šis pasižadėjimas sau jau po kelių mėnesių pamirštamas, pastebi mokėjimų valdymo paslaugas teikiančios bendrovės „Sergel“ vadovė Toma Matutytė. „Nors pirkimas yra smagesnis procesas nei taupymas, tačiau pastarasis turėtų būti neišvengiamas. Mat turint tam tikrą kiekį santaupų ženkliai paprasčiau valdyti finansinius nesklandumus, pavyzdžiui, sutvarkyti netikėtai sugedusį automobilį ar įsigyti naują telefoną, kai senasis nebepataisomas. Taip pat taupant sistemingai galima įgyvendinti savo mažesnes ar didesnes svajones – pradedant atostogomis ir baigiant pradiniu įnašu būstui įsigyti“, – teigia T. Matutytė, ir dalinasi keturiais patarimais, kurie padės norintiems pradėti taupyti ir tai daryti nuolat.

Kiekvienai metais sau keliame naujus pažadus ir vienas iš jų – nuo kitų metų pradėti taupyti. Tačiau ne visada šiuos pažadus pavyksta tesėti.

Prasidedant didžiosioms šventėms, visi dalinasi gerumu, dėmesiu vienas kitam, sėda drauge prie gausiai nukrautų stalų ir sočiai mėgaujasi maistu. Tačiau kilniaširdiškomis nuotaikomis spinduliuojančios Kalėdos pasižymi ir milžiniškais išmetamo maisto kiekiais. Rūpestis sočiai pamaitinti artimuosius pavirsta besaikiu maisto pirkimu, pinigų leidimu, gaminimu, valgymu, virškinimo sutrikimu ir galvos skausmu, kur padėti nesuvalgytą maistą. Norint viso to išvengti, svarbu šventėms ruoštis apgalvotai.

Taupumas – įprotis, kuris dažnai palengvina gyvenimą, tačiau deja, ne visi jaučiasi apdovanoti šia savybe. Tačiau, net jei jums nesiseka planuoti savo išlaidas, yra keletas būdų, kaip galima sutaupyti beveik netaupant.