Pagrindinių vartojimo prekių kainų augimo artimiausioje ateityje tikėtis nederėtų, o kitąmet grįžtančią infliaciją lems augančios darbo sąnaudos bei dėl to brangsiančios paslaugos, sako „Swedbank" analitikas.

Šią savaitę visų akys nukreiptos į Graikiją, tačiau labiausiai tikėtina, kad Graikijos gyventojai referendume nuspręs susitaikyti su idėja gyventi pagal finansines galimybes, o euro zonos šalių skaičius išliks nepakitęs. Net ir blogiausiu atveju ekonominių procesų įtaka Graikijoje bus labai ribota – ekonominių ir finansinių ryšių su šia valstybe Lietuva turi mažai.

Netekę dalies pajamų už valiutos keitimą ir pervedimus eurais bankai dairosi į šalies turgavietes, kuriose iki šiol karaliauja grynieji pinigai - įvedus eurą ūkininkų turgeliuose ir dengtose prekyvietėse pradėjo dažniau lankytis bankų atstovai ir piršti mokėjimo kortelių skaitytuvus, penktadienį rašo „Lietuvos žinios".

Technologijos neišvengiamai keičia pasaulinę darbo rinką ir šluote iš jos iššluos kai kurias profesijas. Pasaulinės tendencijos ir technologijų plėtra pakeis ir Lietuvos darbo žemėlapį, o tai gali lemti trumpesnę darbo savaitę, portalui delfi.lt prognozuoja „Swedbank" banko ekonomistas Nerijus Mačiulis.

Lietuvos gyventojai dažniausiai renkasi naudotus iki 5 metų senumo automobilius, rodo „Swedbank" lizingo duomenys. Tokios transporto priemonės sudaro 40 proc. visų Lietuvoje lizingo būdu įsigyjamų automobilių. Kaimyninėje Latvijoje dominuoja 6-9 metų senumo automobiliai, o Estijos gyventojai mieliau sėda į visiškai naujus automobilius.

„Swedbank“ įspėja apie telefoninių sukčių pradėtą taikyti naują taktiką. Policijos pareigūnais prisistatę apsimetėliai gyventojų teiraujasi, ar artimiausiu metu jie bankomatuose gryninosi pinigų. Išgirdę teigiamą atsakymą, sukčiai informuoja, kad neva pinigai yra padirbti, policija atlieka ikiteisminį tyrimą, todėl tariami pareigūnai atvyks paimti banknotų, jog būtų atlikta jų ekspertizė.

Lyginant Baltijos šalių namų ūkių išlaidas maistui, mažiausiai šiam poreikiui išlaidų skiria lietuviai. Keturių asmenų šeima, gyvenanti Vilniuje, rekomenduojamam maisto produktų krepšeliui išleidžia 291 eurą per mėnesį. Tuo tarpu šeimai Rygoje šis maisto krepšelis kainuotų 7,2 proc. daugiau (312 Eur), o Taline – 2,7 proc. daugiau (299 Eur). Tokius rezultatus atskleidžia trečius metus iš eilės „Swedbank" Asmeninių finansų instituto atliekamas pagrindinių namų ūkių išlaidų tyrimas.

Lyginant Baltijos šalių namų ūkių išlaidas, būtiniausiems savo poreikiams lietuviai skiria daugiau pinigų nei estai, tačiau daugiausiai šioms išlaidoms skiria Latvijos gyventojai. Keturių asmenų šeima, gyvenanti nuosavame senos statybos 70 kv. m. bute Vilniuje, maistui, būsto išlaikymui ir transportui skiria 513 eurų. Tai 14 eurų daugiau nei Taline (499 Eur), tačiau 78 eurais mažiau nei Rygoje (591 Eur). Šiuos duomenis atskleidžia Baltijos šalių namų ūkių pagrindinių išlaidų tyrimas, kurį atliko „Swedbank“ Asmeninių finansų institutas.

Butų kainų augimas praėjusių metų pabaigoje dar paspartėjo, o gyventojų galimybės išsigyti būstą toliau mažėjo, rodo „Swedbank" skaičiuojamas būsto įperkamumo indeksas.

Vienas didžiausių šalies komercinių bankų „Swebank" prisijungė prie Lietuvos finansų rinkų instituto (LFRI) veiklos. Nuo šiol bankas su kitais komerciniais bankais, rizikos kapitalo fondais bei advokatų kontoromis dalyvaus finansų rinkos vystymo veikloje.