Gražia tradicija tapo kasmet Rudaminos kultūros centre organizuojama romansų ir meilės dainų popietė „Nebegrįšiu laukų takeliu”. Šiais metais susitikimas įvyko lapkričio 18 d. Tądien koncertavę atlikėjai, dainuodami gražiausias dainas ir romansus, publiką pakvietė į muzikinę kelionę po meilės ir aistros šalį.

Lapkričio 8-14 dienomis Vilniuje jau vienuoliktą kartą vyko svarbiausias teatrų festivalis, pristatantis lenkų teatro kolektyvus ne tik iš Lietuvos ir Lenkijos – Tarptautinis teatrų festivalis „Vilniaus lenkų scenos susitikimai“. Festivalio organizatorius – Vilniaus lenkų teatras „Studija“. Kiekvienais metais šis festivalis sulaukia vis didesnio įvairių teatro kolektyvų ir žiūrovų susidomėjimo.

Rudaminos kultūros centras jau 9-ąjį kartą visus pakvietė į etnokultūros dienas „Vilniaus kraštas – kultūrų paribys amžių tėkmėje“. Šio festivalio tikslas – įgyti žinių apie etninę kultūrą: mūsų šalyje gyvenančių tautų papročius, regionines tradicijas, vesti kultūrų dialogą, kuris, pažinus skirtumus, įgalina suprasti ir bendradarbiauti tolerancijos ir taikos tarp įvairių tautybių žmonių dvasioje. Svarbus abipusis supratimas, bendradarbiavimas ir pagarba skirtingoms kultūros tradicijoms.

Spalio 1-oji – Tarptautinė pagyvenusių žmonių diena, o spalio 20-oji – Europos senjorų diena. Šios dvi šventės yra unikalus simbolis ir padėka, skirta žmonėms, kurie prisimena daugelio metų žavesį. Šių švenčių tikslas – integruoti pagyvenusius žmones ir stiprinti kartų ryšius.

Šiais metais yra minimos 100-osios lenkų poetės ir eseistės Wisławos Szymborskos gimimo metinės. Šiemet taip pat sukanka 27 metai, kai poetei buvo suteikta Nobelio literatūros premija.

Balsas yra nepaprastai svarbi bendravimo su kitais žmonėmis priemonė. Jo dėka išreiškiame mintis, emocijas, norus, poreikius, pasitelkiame perteikdami informaciją. Daugeliui žmonių tai yra pagrindinis darbo įrankis. Visiems profesionaliai balsą naudojantiems žmonėms itin svarbu tinkamai pasirūpinti balso organu, taip pat teisingai jį naudoti. Intensyviai kalbėdami ilgus metus be tinkamo pasiruošimo ar nesimokymo galima susižaloti ar net prarasti balsą. Tam galima užkirsti kelią. Turime įsisavinti tinkamo balso skleidimo taisykles. Niekada nevėlu rūpintis savo balsu, atsisveikinti su balso problemomis ir užkirsti kelią balso sutrikimams.

Gegužės 13 dieną Jūrmaloje, Latvijoje, istorinėje Dzintaru koncertų salėje, vyko tarptautinis šokių festivalis-konkursas „Baltic Amber Jūrmala 2023“. Jį organizavo Renginių organizavimo centras „Terra Astrum“ ir Edgaras Šnipaitis. Šiame festivalyje galėjo dalyvauti vaikų, jaunimo ir suaugusiųjų kolektyvai, atliekantys įvairių stilių šokius – šiuolaikinius, liaudies, pramoginius, gatvės, linijinius ir kt.

Balandžio 16-23 dienomis vyko VIII tarptautinis sakralinės muzikos festivalis „Kristus karaliauja! Aleliuja“. Tokio neeilinio renginio organizatoriai buvo Vilniaus rajono savivaldybė, Rudaminos daugiafunkcinis kultūros centras ir Pagirių meno mokykla. Pagrindinis šio festivalio tikslas – krikščioniškų tradicijų puoselėjimas, vokalinio ir chorinio meno plėtra. Šventės garbės globėja jau daug metų yra Vilniaus rajono savivaldybė.

2023-iuosius metus Lietuvos Respublikos Seimas paskelbė Dzūkijos (Dainavos) metais. Dzūkijos atminimo metai paskelbti siekiant pažymėti Dainavos vardo pirmojo paminėjimo istoriniuose šaltiniuose 770 metų jubiliejų. Dainavos žemė (lot. terra Deynowe) pirmą kartą paminėta 1253 m. karaliaus Mindaugo donaciniame akte Livonijos kryžiuočiams,. Skelbiant atmintinus Dzūkijos (Dainavos) metus, siekiama atkreipti dėmesį į unikalias Dzūkijos (Dainavos) tradicijas – patarmes, žodinį ir muzikinį folklorą, kulinarinį paveldą, tradicinius amatus ir verslus, kalendorinius ir kitus papročius, aktualizuoti jų išsaugojimą, taip pat pasidžiaugti stipria šio krašto žmonių etnoregionine savimone.

Kiekvienais metais balandžio 29 d. pasaulyje yra minima Tarptautinė šokio diena. Šventė buvo pradėta minėti 1982 m. Tarptautinio teatro instituto šokio komiteto, kuris yra UNESCO globoje, sprendimu. Ši data buvo pasirinkta norint pagerbti Žaną Žoržą Noverį, kuris gimė būtent šią dieną. Ž.Ž. Noveris (1727–1810) buvo žymus prancūzų choreografinio meno reformatorius ir teoretikas, šiuolaikinio baleto pradininkas. Šios šventės proga kiekvienais metais vis kitas susijęs su šokiais artistas ruošia pranešimą šio meno mylėtojams.

Puslapis 1 iš 2
 

 

Vieta Jūsų REKLAMAI
300x100px
Vieta Jūsų REKLAMAI
300x250px
Lietuva 24Litwa 24Литва 24Lithuania 24