Lietuvoje sparčiai daugėjant pensininkų bei mažėjant dirbančiųjų, kurie išlaikytų senjorus, Lietuvos bankas skambina pavojaus varpais - anot jo, būtina reformuoti pensijų sistemą ir susieti dirbančio žmogus įmokas valstybei su būsima jo pensija.

Vilniuje, prie Seimo ir Vyriausybės rūmų, pirmadienį mitingavę pensininkai reikalavo didesnių pensijų ir algų, ragino valdžią mažinti skurdą ir užtikrinti socialinį teisingumą. Prie Vyriausybės pastato, V. Kudirkos aikštėje, į mitingą susirinkus daugiau kaip šimtui žmonių, skambėjo aktyvūs raginimai stabdyti mokėjimus iš "Sodros" ir valstybės biudžeto į antrosios pakopos pensijų fondus.

Oriai senatvei - 246 eurai. Tokią senatvės pensiją dabartinė sistema žada ateities pensininkams po 30 metų – vidutinį atlyginimą gaunančiai šiandieninei dirbančiųjų kartai. Vienintelis būdas turėti pakankamai lėšų senatvei yra kaupti patiems.

Vyriausybė trečiadienį priėmė nutarimą, kuriuo nuo kitų metų pradžios valstybinė socialinio draudimo bazinė pensija didinama nuo 112 eurų iki 120 eurų, o einamųjų metų draudžiamosios pajamos nuo 445 eurų iki 476 eurų.

Seimas paankstino senatvės ir valstybinių pensijų kompensavimą. Nutarta iki 2017 m. liepos 1 d. baigti pensijų kompensavimą dirbusiems pensininkams.

Premjeras Saulius Skvernelis sako, kad pensijos nuo kitų metų sausio didės vidutiniškai 20 eurų. Jos 2017-aisiais nebus didinamos 40 eurų, kaip „valstiečiai“ žadėjo anksčiau.

Daugiau nei dešimtmetį vyksta Lietuvos pensijų sistemos transformacija – atsisakoma priklausomybės tik nuo socialinio draudimo įmokų ir pereinama prie dalinio pensijų kaupimo. Kitaip sakant, ateityje pensininkų pajamos priklausys ne tik nuo Sodros pajamų ir galimybių, bet ir nuo to, kiek lėšų per visą karjerą žmogus bus sukaupęs pensijų fonduose. Kodėl prasidėjo tokia reforma, kaip pasikeistų ateities pensininkų perspektyvos ją sustabdžius ir ką reikštų GPM lengvatos kaupiamajam gyvybės draudimui panaikinimas?

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) planuojama pensijų sistemos reforma tiesiogiai palies daugiau kaip 1,2 mln. antros pakopos pensijų fonduose senatvei kaupiančių šalies gyventojų. Planuojamoms permainoms pritariantis ekonomistas Romas Lazutka prognozuoja, kad nutraukus fondų finansavimą valstybės lėšomis, privačiai kaupiančių pensijai gyventojų dalis pastebimai sumažės. Tuo metu Lietuvos investicijų ir pensijų fondų asociacijos prezidentas Šarūnas Ruzgys ragina neskubėti priimti radikalių sprendimų.

Kai kuriems pensininkams, mamoms ir ligoniams vėluoja išmokos, informuoja LNK „Žinios".

Nuo 2016 metų pradžios 4 eurais didėja bazinis pensijos dydis, 9 eurais kyla maksimali neperskaičiuota pensija, taip pat 11 eurų didėja 2016 metų draudžiamųjų pajamų dydis.

 

 

Vieta Jūsų REKLAMAI
300x100px
Vieta Jūsų REKLAMAI
300x250px
Lietuva 24Litwa 24Литва 24Lithuania 24