Nuo Naujųjų visi kaupiantieji mokės įmokas nuo savo darbo užmokesčio, o nenorintieji dalyvauti pensijų kaupimo sistemoje turi teisę per pusę metų kaupimo atsisakyti.

Pensijų reformos pradžia nuo naujųjų metų palies ir jau kaupiančius dirbančiuosius, kurių Lietuvoje yra didžioji dauguma. Kaupiantys pensijai gyventojai turės iš naujo įvertinti, kaip toliau elgtis – apsispręsti kokiu būdu kaupti pensijai. Priimant sprendimą, verta apsvarstyti ir galimybę kaupti abejose pakopose ir už tai gauti maksimalią valstybės paskatą – iki 500 eurų per metus.

Sausį dalies senjorų, kuriems pensijos pristatomos į namus, laukia pokyčiai. Dalyje savivaldybių pensijas į namus atneš nebe Lietuvos paštas, kaip iki šiol, o kitų pensijas pristatančių įmonių darbuotojai.

Yra vienas kausimas, į kurį atsakymą ir norėtume sužinoti, ir ne. Tas klausimas skamba taip: „Kaip ilgai gyvensiu?“ Žinoma, mums gali pakakti „tikiuosi, kuo ilgiau ir laimingai“. Bet valstybei planuojant ilgalaikę raidą ir būdus gyventojų gerovei didinti svarbu atsižvelgti į gyvenimo trukmę. Ypač siekiant kurti tokią pensijų sistemą, kuri ir užtikrintų orią senatvę kad ir kokio amžiaus sulauktų reikiamą darbo stažą sukaupęs gyventojas, ir leistų veiksmingai skirstyti valstybės išteklius vidutinei gyvenimo trukmei vis ilgėjant.

Pastarieji du dešimtmečiai Lietuvos prekybos rinkai buvo aukso amžius, tačiau ateitis nedžiugina, nes ilgėjant žmonių amžiui ir santykinai mažėjant pensijoms, kainų problema gali dar paaštrėti, sako „Swedbank“ vyresnioji ekonomistė. Pasak Lauros Galdikienės, nuo įstojimo į Europos Sąjungą (ES) mažmeninės prekybos apyvarta realiomis kainomis išaugo daugiau nei 60 procentų.

Pagal naująją kaupimo formulę kaupiantieji galės prisidėti 3 proc. nuo savo darbo užmokesčio „ant popieriaus“, o valstybė iš biudžeto skirs 1,5 proc. nuo užpraėjusių metų vidutinio darbo užmokesčio (VDU).

„Sodra“ perskaičiavo ir pradėjo mokėti atnaujintas senatvės pensijas visiems Lietuvoje jas gaunantiems senjorams, o laiškai, informuojantys apie naują pensijos dydį visiems bus atsiųsti iki šio mėnesio pabaigos, rašoma pranešime spaudai.

Per pastaruosius penkerius metus beveik pusė dirbančiųjų sutaupė po tris vidutines mėnesio algas ir atsidėjo jas senatvei. Toks fenomenas užfiksuotas Lietuvoje – vienoje paskutiniųjų Europos Sąjungos (ES) valstybių pagal taupymo normą. Sutaupyti pavyko nepaisant to, kad nuslūgus 2008 metų ekonominei ir finansų krizei Lietuvos namų ūkiai sudėtingiems laikams akivaizdžiai nesiruošė.

Siūloma įteisinti paskirtų valstybinių pensijų indeksavimą Socialinio draudimo pensijų įstatyme nustatyta tvarka ir dydžiais.

„Sodra“ rugsėjį tęsia perskaičiuotų senatvės pensijų ir vienkartinių nepriemokų mokėjimą senjorams, kurie rugpjūtį gavo dar neperskaičiuotas pensijas.

 

 

Vieta Jūsų REKLAMAI
300x100px
Vieta Jūsų REKLAMAI
300x250px
Lietuva 24Litwa 24Литва 24Lithuania 24