Rusijai pradėjus plataus masto invaziją į Ukrainą, Lietuvą bei kaimynines šalis jau pasiekė didelis savo namus palikusių karo pabėgėlių srautas. Mūsų šalies ugdymo sistema susidūrė su iššūkiu, kokio nebuvo iki tol patyrusi: kaip atliepti ukrainiečių vaikų ugdymosi poreikius, kaip jiems organizuoti ugdymą, kokia kalba mokyti, kaip paruošti pedagogus ir švietimo pagalbos specialistus teikti kokybišką ugdymą ir pagalbą, kokiomis mokymo priemonėmis aprūpinti?

Atnaujinamų ugdymo programų mokytojų bendruomenė laukia su viltimi ir su nerimu. Tikimasi, kad jos mokytojams leis dirbti laisviau, o jų turinys bus aktualus šiuolaikiniam vaikui, rašoma pranešime spaudai. Rengiamoms programoms keliamus lūkesčius ir kritiką, dabartinės vaikų kartos poreikius ir besikeičiantį mokyklos vaidmenį aptarė pedagogai, švietimo ekspertai ir vadovėlių autoriai: lietuvių kalbos mokytojas Alius Avčininkas, sostinės Vytauto Didžiojo gimnazijos istorijos mokytoja ekspertė Jūratė Litvinaitė ir leidyklos „Šviesa“ švietimo ekspertas, Vilniaus universiteto dėstytojas ir socialinių mokslų daktaras Simonas Šabanovas.

Dabartiniais duomenimis, Migracijos tarnyboje užregistruoti 10 800 ukrainiečių vaikų iki 18 metų. Bendrojo ugdymo mokyklose mokosi 2300 vaikų, iš jų beveik 50 proc. (1074 vaikai) – mokyklose lietuvių kalba. Dauguma ikimokyklinio amžiaus vaikų taip pat lanko ikimokyklinio ugdymo įstaigas lietuvių kalba, praneša Švietimo, mokslo ir sporto ministerija.

Mokykloms rengiantis specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių didesnei įtraukčiai, mokyklose jau dabar įdarbinama vis daugiau mokytojų padėjėjų, skelbia Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Palyginti su praėjusiais mokslo metais, šiemet jų padaugėjo 26 proc. Iš viso mokyklose šiais mokslo metais dirba 3 415 tokių darbuotojų (pernai – 2 696).

Pirminiais Nacionalinės švietimo agentūros duomenimis, dalyvauti pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinime (PUPP) užregistruota daugiau nei 25863 dešimtokų. Praėjusiais metais PUPP buvo registruoti 25689 mokiniai.

Kovo 15-ąją startuoja Kauno vaikų registracija į priešmokyklines ir vidurinio ugdymo programas, skelbiama pranešime spaudai. Priėmimo tvarka nekinta, tačiau tėvelių patogumui – visu mėnesiu prailgintas registracijos terminas. Siekiama užtikrinti, kad kauniečiai turėtų pakankamai laiko apsispręsti, o jų atžalos patektų į patogiausias ugdymo įstaigas.

Praėjusiais metais Veisiejų technologijos ir verslo mokykla prisijungė prie Profesinio mokymo centro „Žirmūnai“ ir kartu su Druskininkuose veikusiu šio centro filialu tapo Profesinio mokymo centro „Žirmūnai“ Pietų Lietuvos filialu, savo veiklą vykdančiu jau dviejų savivaldybių teritorijoje.

Antradienį, kovo 1 d., prasidėjo elektroninė registracija į Vilniaus mokyklas 2022–2023 mokslo metams. Elektroninius prašymus bus galima teikti iki gegužės 31 dienos, sakoma Vilniaus m. savivaldybės pranešime.

Vyriausiosios šalies epidemiologės Loretos Ašoklienės teigimu, atsižvelgiant į Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos siūlymus, šiuo metu yra svarstoma atsisakyti žmonių srautų ribojimų bei kaukių dėvėjimo pradinukams.

Nuo kovo 1 d. prasideda elektroninė registracija į Vilniaus mokyklas 2022-2023 mokslo metams. Elektroninius prašymus bus galima teikti iki gegužės 31 dienos, tad skubėti nereikia – prašymo pateikimo laikas neturės jokios įtakos pirmumui. Jei į pasirinktą mokyklą priimama konkurso būdu ar mokykla įgyvendina specializuoto ugdymo (inžinerinės/sporto) krypties programas, savitos pedagoginės sistemos elementus, prašymai turi būti pateikti anksčiau – iki kovo 31 d. Taip pat kviečiame gyventojus susipažinti su šių ugdymo įstaigų priėmimo tvarkomis, kurios yra paskelbtos jų tinklalapiuose arba interneto svetainės www.svietimas.vilnius.lt skiltyje „Aktuali informacija“ ir laiku pateikti prašomus/reikalaujamus papildomus dokumentus.