Gatvės maisto pardavėjai ir lauke veikiančios kavinės itin išpopuliarėjo Lietuvoje šią vasarą. Retas renginys ar šventė apsieina be laikinai įrengtos lauko virtuvės arba maisto furgono. Draudikai įspėja apie naujos mados rizikas jų lankytojams, praeiviams bei eismo dalyviams.

Posakis „švaru kaip ligoninėje“ ne visuomet atitinka realybę. Šį pusmetį sveikatos priežiūros įstaigose patikrinus 94 (50 %) iš 188 registruotų maisto tvarkymo skyrių, vieni dažniausių pažeidimų buvo – prasta patalpų, įrenginių ir personalo higiena. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) specialistai taip pat nustatė silpnai vykdomos įmonių savikontrolės ir patiekalų ruošimo technologijų pažeidimų atvejų.

Vienas didžiausių šių dienų socialinių iššūkių – sumažinti išmetamo maisto kiekius. Jis tampa ypač aktualus vasarą, kai maisto išmetimo kiekiai dar labiau padidėja. Šiuo metu Europoje išmetama 88 mln. tonų maisto per metus. Prie to prisideda ir lietuviai, kurių kiekvienas kasmet išmeta apie 60 kg nesuvalgyto maisto. Tai didžiulė žala ne tik planetai, jos resursams, bet ir kiekvienam vartotojui, kurio piniginę plonina neefektyviai panaudoti maisto likučiai. Tad ko imtis, siekiant namuose suvalgyti visą maistą ir jo neišmesti?

Maisto sukeliama alergija – tai šių laikų liga, sako medicinos mokslų daktaras, gydytojas gastroenterologas Vaidotas Urbonas. Lietuvoje, kaip ir kitose Europos šalyse, alergiją tam tikriems maisto produktams dažniausiai sukelia karvės taip pat ir ožkos pienas, kiaušiniai, žuvis ir jūros gėrybės (krevetės ir kt.), soja, riešutai, kviečiai. Atitinkamai, besikeičiantis maisto poveikis žmonių organizmams diktuoja pokyčius ir pirkėjų krepšeliuose, ir parduotuvių lentynose.

Nuo balandžio prasidėjusi sezoninė lauko prekyba uogomis, vaisiais ir daržovėmis vis labiau įsibėgėja. Turgavietėse, įvairiose laikinose prekyvietėse, prie parduotuvių, poilsio aikštelėse ir kitose sezoninės lauko prekybos vietose siūloma įsigyti vis daugiau sezoninių sodo ir daržo gėrybių, tačiau Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) specialistai pastebi, kad neretai tokie prekiautojai neturi leidimo prekiauti maisto produktais, jie nežino ir privalomų higienos ir ženklinimo reikalavimų. Vis dar pasitaiko atvejų, kuomet nelegaliai, kartais tiesiog iš automobilio bagažinės prekiaujama ir itin greitai gendančiais gyvūniniais produktais – rūkyta žuvimi ar mėsos, pieno gaminiais.

Druska – vienas dažniausiai naudojamų ingredientų gardinant maistą. Ar žinojote, kad žmonių mityboje ji naudojama mažiausiai 10 tūkstančių metų? Druskos vartojimo istorija yra išties spalvinga, nes būtent dėl šio kasdienio produkto atsirado pirmieji prekybos keliai, druska buvo tapusi pirmaisiais pinigais ir, netgi – kai kurių tautų karų priežastimi. Vis dėlto, šiandien druska yra neatsiejama nuo žmonių kasdienės mitybos, tačiau, pasak prekybos tinklo IKI kepyklų vadovės Nijolios Juchnevič, jos panaudojimas gali būti kur kas įvairesnis – druską galima gardinti net saldumynus.

Norint paruošti skanią vakarienę keturių asmenų šeimai nebūtina išleisti daug, rašoma pranešime spaudai. Perkant visus ingredientus parduotuvėje pakaks vos 3, 4 ar 5 eurų – priklausomai, nuo pasirinktos idėjos. „Maximos“ duomenys rodo, kad įvairių vakarienių už tokią sumą galima pasigaminti begalę, šio prekybos tinklo maisto gamybos ekspertas Aidas Poleninas sako, kad tereikia pasitelkti fantaziją ir nebijoti improvizuoti.

Atėjus vasarai, nejučiomis vis labiau atsipalaiduojame ir lengviau pasiduodame įvairioms pagundoms. Juk prasidėjus ledų sezonui, atsispirti šiam vasaros desertui karštą dieną tampa sunkiau ne tik vaikams, bet ir suaugusiesiems. Ir tai – tik viena iš daugelio kitų vasaros pagundų. Maisto poveikio sveikatai tyrėjos Aidos Matulevičiūtės teigimu, vasara – itin tinkamas metas pabandyti pakeisti nusistovėjusius mitybos įpročius dėl lėtesnio gyvenimo tempo, saulės, geresnės nuotaikos bei kasdien gamtos siūlomų vaisių ir daržovių.

Kiek kartų atsidūrėte situacijoje, kai nusipirkote per daug maisto ir teko jį išmesti į šiukšlių dėžę? Užplūdusios neigiamos emocijos dėl neatsakingo poelgio priverčia susimąstyti ir pagalvoti, kaip vartojimo įpročius būtų galima pakeisti. Lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ maisto gaminimo eksperto Aido Polenino teigimu, šiek tiek įgūdžių, žinių ir teisingas planavimas gali padėti ne tik sutaupyti, bet ir maitintis sveikiau, skaniau, o taip pat dalį biudžeto išsaugoti kitoms reikmėms.

Dažnas iš mūsų sukame galvą, kaip nustebinti savo šeimyną kulinariniais šedevrais, tačiau nesiimame eksperimentų manydami, jog jie gali viršyti šeimos numatytą biudžetą maistui dienai, savaitei ar mėnesiui. Vis tik, pasigaminti gardžią ir prabangią vakarienę vos už kelis eurus gali kiekvienas – tereikia prisiminti kasdienius produktus ir prikelti juos naujam, gurmaniškam gyvenimui.

Puslapis 1 iš 15
 

 

Vieta Jūsų REKLAMAI
300x100px
Vieta Jūsų REKLAMAI
300x250px
Lietuva 24Litwa 24Литва 24Lithuania 24