Kryždirbystė yra daugiau nei vien tradicinis amatas – tai liaudies kultūros reiškinys, aprėpiantis visą tradicinio paminklo istoriją nuo pradžios iki pabaigos: nuo idėjos, vietos, meistro parinkimo, kūrybos proceso iki kryžiaus pastatymo, pašventinimo, lankymo, bendravimo, sunykusio kryžiaus sudeginimo ir jo pakeitimo nauju. Lietuviškoji kryždirbystė dėl savo gyvybingumo, meninės brandos ir ypatingos vietos žmonių gyvenime buvo paskelbta UNESCO Žmonijos nematerialaus ir žodinio paveldo šedevru.

2023 m. liepos 29 d. Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Šilalės filialo narių ir žuvusių partizanų artimųjų iniciatyva Šilalės rajone, Volmerinės miške, buvo atidengta partizanų žeminė. Kartu pašventintas ir kryžius, skirtas ten žuvusiems Lietuvos laisvės kovotojams.

Prezidentas Gitanas Nausėda Žydų genocido atminimo dienos proga įteikė Žūvančiųjų gelbėjimo kryžius asmenims, kurie, nepaisydami mirtino pavojaus sau ir šeimai, Antrojo pasaulinio karo metais gelbėjo žydus nuo mirtino pavojaus.

Į sodybą Jurbarko rajone atvykusi moteris rado ją apvogtą ir suniokotą, vagys iškasė ir pavogė kieme buvusį medinį kryžių.

Augsburgo mieste, Bavarijoje, Vokietijoje, pašventintas iš pagrindų restauruotas unikalus Lietuvos kryždirbystės ir istorijos paminklas Vokietijoje - prieš 70 metų Antrojo pasaulinio karo pabėgėlių iš Lietuvos pastatytas ąžuolo kryžius, pranešė Užsienio reikalų ministerija.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė Žydų genocido atminimo dienos proga įteikė Žūvančiųjų gelbėjimo kryžius asmenims, kurie, nepaisydami mirtino pavojaus sau ir šeimai, Antrojo pasaulinio karo metais gelbėjo žydus nuo nacių genocido.