„Tiek Lenkija, tiek Lietuva vertina Rusiją kaip ilgalaikę grėsmę Vakarų saugumui ir demokratinėms vertybėms, tarpusavio pasitikėjimu paremtos tarptautinės sistemos stabilumui“, – sakė krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas po to, kai šiandien Varšuvoje susitiko su Lenkijos krašto apsaugos ministru Mariuszu Błaszczaku (Mariusz Błaszczak).

Seimo Biudžeto ir finansų komitetas (BFK) pirmadienį bendru sutarimu pritarė Vyriausybės siūlymui didinti finansavimą krašto apsaugai iki 2,52 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP). Papildomai prie 2022 m. biudžete jau numatytų išlaidų šalies gynybai siūloma skirti dar apie 300 mln. eurų skolintų lėšų.

Lietuva šią savaitę planuoja pasirašyti sutartį dėl naujos sraigtasparnių platformos įsigijimo iš Jungtinių Amerikos Valstijų Vyriausybės. Pagal šią sutartį Lietuvos kariuomenė įsigis 4 sraigtasparnius UH-60M „Black Hawk“ su papildoma įranga, atsargines dalis, mokymų, remonto bei logistinį paketą, pranešė Krašto apsaugos ministerija.

Toliau stiprinant Lietuvos ir Vokietijos bendradarbiavimą gynybos srityje pasirašytas Lietuvos ir Vokietijos vyriausybių susitarimas dėl Lietuvos Respublikos ginkluotųjų pajėgų narių ir Vokietijos Federacinės Respublikos ginkluotųjų pajėgų narių laikino buvimo kitos valstybės teritorijoje. Jį birželio 30 d. Lietuvos ir Vokietijos vyriausybių vardu Krašto apsaugos ministerijoje pasirašė krašto apsaugos viceministras Vytautas Umbrasas ir Vokietijos ambasadorius Lietuvoje Matthias P. Sonnas (Matthias P. Sonn). Iki šiol tokio lygmens susitarimą dėl ginkluotųjų pajėgų statuso Lietuva buvo sudariusi tik su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis, praneša Krašto apsaugos ministerija. 

Vasario 14 dieną Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda dalyvaus kasmetėje Miuncheno saugumo konferencijoje, kurioje šiais metais susiburs daugiau nei 500 politikos, verslo ir akademinio pasaulio lyderių, praneša Prezidento komunikacijos grupė.

Seimas nutarė 2020–2021 metais Lietuvos karius ir civilius krašto apsaugos sistemos tarnautojus siųsti į 11 tarptautinių operacijų.

Baltijos šalys ir Lenkija išlieka labiausiai pažeidžiamu regionu prie rytinių NATO sienų, todėl turime ir toliau stiprinti tarpusavio bendradarbiavimą visuose – dvišaliuose, regioniniuose, NATO ir ES – formatuose, kad užtikrintume atgrasymo efektyvumą bei tiek tarpusavio, tiek sąjungininkų paramą, pažymėjo krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis, pirmadienį Taline susitikęs su Estijos, Latvijos ir Lenkijos gynybos ministrais.

Gruodžio 16-17 d. Taline krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis susitiks su Estijos ir Latvijos gynybos ministrais Jüri Luik ir Artis Pabriks, praneša Krašto apsaugos ministerija.

„Valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis teigia, jog nėra tokių įsipareigojimų, kad Lietuva gynybos finansavimą turi didinti jau šiemet. Anot R. Karbauskio, Lietuvos politinių partijų susitarime įsipareigota 2,5 proc. nuo BVP skirti gynybai tik iki 2030 metų.

Vyriausiasis prezidento patarėjas Vytautas Žukas sako, kad pagrindinis Lietuvos saugumo sistemos trūkumas yra aiškaus gynybos plano, apibrėžiančio visuomenės ir valstybės institucijų atsaką į agresiją, neturėjimas.