Premjeras Algirdas Butkevičius vis dar tikisi, jog derybos su "Gazprom" dėl dujų kainų greitai baigsis.

Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius atmeta verslininkų nuogąstavimus, kad Klaipėdoje statomas suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalas taps tik alternatyviu kanalu dujoms gauti, tačiau nesumažins jų kainų. Kartu Vyriausybės vadovas atskleidžia, kad dėl dujų tiekimo ir kainų deramasi ne tik su Rusijos "Gazprom", bet ir tiekėjais iš Azijos.

Atremdamas buvusio Klaipėdos uosto vadovo liberalo Seimo nario Eugenijaus Gentvilo pareiškimus, kad suskystintų dujų terminalo pastatyti laiku neįmanoma, Premjeras Algirdas Butkevičius patikino, kad projektas vyksta pagal planą.

"Gazprom" pareiškė, kad jiems reikia laiko įvertinti Lietuvos pasiūlymus, po susitikimo su Rusijos dujų milžino valdybos pirmininko pavaduotoju Aleksandru Medvedevu teigė energetikos ministras Jaroslavas Neverovičas. Ministras taip pat patikino, kad judama sprendimų link. 

Skirtumas tarp importuojamų gamtinių dujų ir vietinio biokuro kainos šilumos tiekimo įmonėms pasiekė rekordines aukštumas.

Kaina skiriasi daugiau kaip 2,5 karto, teigiama Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos pranešime.

„Klaipėdos nafta“ ir „Lietuvos energija“ pasirašė preliminarią sutartį, kuri tapo pirmuoju žingsniu tariantis dėl dujų pirkimo iš būsimojo suskystintųjų dujų terminalo apimčių ir sąlygų.

Premjeras Andrius Kubilius sako, kad Lietuva išnaudojo visus įmanomus instrumentus siekdama sumažinti Rusijos energetikos kompanijos „Gazprom“ dujų kainą. Pasak Premjero, tik bendra Europos Sąjungos pozicija gali priversti „Gazprom“ netaikyti diskriminacinių kainų.

Artėjant šildymo sezonui tiekėjai guodžia, kad blogiausios prognozės nepasitvirtino ir už šildymą mokėsim mažiau nei tikėtasi.
Tačiau, praneša „Panorama“, šilumos tiekėjai skelbia naujajam šildymo sezonui pasiruošę ir nepaisydami valdžios pažadų apie galimą šildymo atpiginimą, ragina gyventojus iš anksto planuoti didėsiančias išlaidas už šildymą.

Šią savaitę „Lietuvos dujų“ būstinę užgriuvo netikėtos kratos su dokumentų bei informacijos iš bendrovės kompiuterių poėmiais. Kratos vyko ne tik Lietuvoje.

Buvo krečiami 20 objektų 10 Europos Sąjungos šalių, daugiausia – Vidurio ir Rytų Europoje. Europos Komisija pranešė, kad tokie veiksmai vykdomi siekiant išsiaiškinti įtarimus dėl antikonkurencinio elgesio. Kas gali grėsti „Gazprom“, jeigu bus įrodyta, kad jis pažeidinėja konkurencijos įstatymą, aiškinasi LTV „Savaitė“