Jau 24 metus iš eilės Lietuvos ūkininkų sąjungos organizuojamas konkursas „Metų ūkis“ – pačias ilgiausias tradicijas turintis žemdirbių konkursas, kuris daugiau nei du dešimtmečius pastebi tuos, kurie pastaraisiais metais yra padarę didžiausią ūkio vystymosi pažangą.

Dėl didelio kritulių kiekio didelių nuostolių patyrusiems ūkininkams neskubant gauti specialių ir brangiai kainuojančių pažymų, liudijančių nenumatytas aplinkybes ( force majeure), premjeras žada spręsti problemą. Saulius Skvernelis teigia, kad jam nesuprantama, kodėl pažymas išduoda amatų rūmai, o toks dokumentas kainuoja apie 200 eurų.

Šį pavasarį oro sąlygos nepalankios sėjos darbams, tačiau prašome ūkininkų suskubti deklaruoti žemės ūkio naudmenas ir pasėlius. Deklaravimo pabaigoje seniūnijose susidarys didelės eilės ir teks ilgai laukti. Prireikus, pasėlių kodus bus galima keisti vėliau, t. y. iki liepos 1 d.

Lapkričio 18 d. Kauno kultūros ir sporto centre „Girstutis“ buvo iškilmingai pagerbti ir apdovanoti jau dvidešimt trečią kartą organizuoto konkurso „Metų ūkis“ laimėtojai, tarp kurių buvo ir trys Vilniaus rajono ūkininkai. Šiemet konkurse iš viso dalyvavo 450 ūkių iš 42 šalies savivaldybių, iš jų 126 ūkiai užėmė prizines vietas.

Permainingos Lietuvos klimato sąlygos ne vieną ūkininką priverčia griebtis už galvos. Sausra, kruša ar iššalimas gali smarkiai pakenkti derliui ir sukelti didelius nuostolius. Norint to išvengti ūkininkai raginami drausti savo augalus ir pasėlius. Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programoje numatyta skirti paramą augalų draudimo įmokoms kompensuoti.

Nors gegužės ir birželio mėnesiais buvo fiksuojami aukštos temperatūros rekordai, o ūkininkai nuogastavo dėl gresiančios žalos grūdams, derliui tai neturėjo tokios didelės įtakos.

Leidimai įsigyti žemdirbiams skirtą pigesnį, arba žymėtą dyzeliną bus perkelti į elektroninę erdvę - taip bus atsisakoma popierinių leidimų. Vyriausybė ketina patvirtinti naują jo pardavimo tvarką, kuri įsigaliotų nuo rugpjūčio 1-osios.

Lietuvos žemės ūkis gali prarasti kelias dešimtis milijonų eurų Europos Sąjungos (ES) paramos, kurios per 2007-2013 metų finansinį laikotarpį nespėta panaudoti. Iš 2007-2013 metų Lietuvos kaimo plėtros programos (KPP), pagal kurią skirstyta ES parama, liko nepanaudota apie 30 mln. eurų, rašo „Lietuvos žinios".

Nuolat didėjant grūdinių kultūrų pasėlių plotui bei derliui ir po dvejų metų pertraukos vėl įsisiūbuojant ES paramos dalyboms, ūkininkai pradeda žvalgytis į javapjūtei reikalingos technikos atnaujinimą, rašo „Verslo žinios".

Perdirbėjams ir ekspertams prakalbus apie tai, kad pieno sektoriaus krizė eina į pabaigą, kai kurie ūkininkai mąsto apie plėtrą, rašo „Verslo žinios".

Puslapis 1 iš 3
 

 

Vieta Jūsų REKLAMAI
300x100px
Vieta Jūsų REKLAMAI
300x250px
Lietuva 24Litwa 24Литва 24Lithuania 24