„Turime stumtis į priekį šios praktikos reguliavimo srityje, o klausimo, į kurį atsakoma žodžiu, pateikimas Europos Komisijai, yra vienas iš būdų paspartinti šį procesą", – reziumuodamas diskusiją kalbėjo Teisės reikalų komiteto pirmininkas Pavelas Svoboda (Europos liaudies partija, Čekija).
Vasaros laikas – tai praktika, kuomet laikrodžių rodyklės pasukamos viena valanda pirmyn siekiant geriau išnaudoti dienos šviesą.
Pailgėjęs šviesus paros metas suteikia daugiau galimybių natūralioje dienos šviesoje leisti laisvalaikį ar dirbti. Kita vertus, dėl vasaros laiko sutaupoma palyginti nedaug energijos, o kai kurių ekspertų vertinimu, jo įvedimas sukelia sveikatos problemų, informuoja Europos Parlamentas.
Vasaros laiko idėja dažnai priskiriama amerikiečių išradėjui ir politikui Benjaminui Franklinui. Manoma, kad Vokietija ir Austrija-Vengrija buvo pirmosios šalys, kurios jį įsivedė praeito amžiaus pradžioje. Tuo buvo siekiama sutaupyt energijos karo reikmėms. Netrukus jomis pasekė ir kitos šalys.
Daugelis tuometinės Europos bendrijos narių šią praktiką pradėjo taikyti aštuntajame dešimtmetyje. Tačiau procesas nebuvo koordinuojamas, todėl vasaros laiko įvedimo data skyrėsi. Tai sukėlė nemažai problemų, ypač transporto ir komunikacijų sektoriuose. Tad nusręsta laikytis vieno tvarkaraščio.
Pagal šiuo metu galiojančios taisykles vasaros laikas įvedamas paskutinį kovo sekmadienį ir atšaukiamas paskutinį spalio sekmadienį.
Vasaros laiką taiko daugelis Šiaurės pusrutulio šalių, įskaitant ES šalis, JAV ir Kanadą. Tačiau nemažai jų, kaip antai Rusija, Kinija ir Japonija, to nedaro.