Šiuo projektu tikslinama kelionių pardavimo agento sąvoka, nustatant prievolę turėti galiojantį Kelionių pardavimo agento profesinės civilinės atsakomybės draudimą; aiškiau apibrėžiama kelionių organizatoriaus sąvoka, nustatant prievolę turėti galiojantį prievolių užtikrinimo dokumentą; išplečiamas nepriekaištingos reputacijos reikalavimų turinys; detalizuojama atsiskaitymo su kelionių organizatoriais tvarka.

Įstatymo pataisose nustatomos griežtesnės prievolių užtikrinimo dokumentų pateikimo sąlygos, terminai ir prievolių užtikrinimo sumos. Siūloma numatyti, kad kelionių organizatoriaus prievolių įvykdymo užtikrinimo suma yra: ne mažesnė kaip 15 tūkstančių eurų, kai verčiamasi tik vietiniu turizmu; ne mažiau kaip 50 tūkstančių eurų, kai verčiamasi išvykstamuoju turizmu, neorganizuojant kelionių užsakomaisiais skrydžiais; ne mažiau kaip 200 tūkstančių eurų, kai verčiamasi išvykstamuoju turizmu, organizuojant keliones užsakomaisiais skrydžiais.

Siekiant vienodų sąlygų visiems verslo subjektams taip pat eliminuojama galimybė prekiauti organizuotomis turistinėmis kelionėmis elektroninės prekybos sistemoje, nesant kelionių organizatoriumi arba kelionių pardavimo agentu; tiksliau apibrėžiamos valstybės valdymo institucijų funkcijos turizmo valdyme; įtvirtinami papildomi saugikliai, kurie užtikrintų kokybišką kelionių organizavimą ir apgintų vartotojų interesus.

Per 2014 m. buvo sustabdyta keturių keliones organizuojančių bendrovių veikla, dėl kurių nemokumo ar bankroto tiesioginę žalą patyrė vartotojai.

Pasak R. Žemaitaičio, atlikus galiojančio turizmo rinkos stebėsenos ir priežiūros teisinio reguliavimo analizę, nustatyta, kad esamas teisinis reguliavimas nėra pakankamas, todėl būtina Lietuvos turizmo įstatymą papildyti naujomis teisės normomis, kurios eliminuotų neaiškų ir netikslų reikalavimų, keliamų kelionių organizavimo paslaugų teikėjams, taikymą; užtikrintų tinkamą jų veiklos stebėseną ir priežiūrą, taip pat reikiamą prievolių vartotojams vykdymą.