Karantiną prisiminus: neveikiantys oro uostai, griežta keleivių patikra ir kiti iššūkiai

2020-10-16, 13:20
Įvertinkite šį įrašą
(1 balsas)
Karantiną prisiminus: neveikiantys oro uostai, griežta keleivių patikra ir kiti iššūkiai © L24.lt (Viktor Jusel)

Lietuvos neaplenkusi pandemija sujaukė šalies gyventojų planus: laikinai įvesta sienų kontrolė, ženkliai sumažėjęs skrydžių skaičius ir jūrų uoste įvesti draudimai apribojo piliečių galimybes keliauti. Tiesa, nors vasarą, gerėjant situacijai, sąrašas šalių, iš kurių galima atvykti į Lietuvą, tapo ilgesnis, šiuo metu sparčiai augantis susirgimų skaičius ir didėjantis labiausiai paveiktų valstybių sąrašas, rodo, kad kelionių ateitis ir toliau išlieka neaiški.

Šiuo metu kontrolė jūrų ir oro uostuose nutraukta. Nors keliaujant iš paveiktų šalių būtina teikti savo duomenis Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui (NVSC), anketų pildymai nebėra organizuojami uostuose – tai daryti reikia internetu prieš atvykstant.

Vis dėlto situacija kovo viduryje buvo kiek kitokia. Kovo 14 dieną įvedus laikiną sienų kontrolę, buvo pradėti vykdyti atvykstančių į Lietuvą asmenų patikrinimai Klaipėdos valstybinio jūrų uosto ir oro uostų pasienio kontrolės punktuose. Tokia tvarka įnešė nemažai naujovių – keleivių patikra, pasikeitę saugumo reikalavimai keliaujant – iššūkiai su kuriais teko susidurti Valstybės sienos apsaugos tarnybai (VSAT).

Pandemijos iššūkiai: srautų valdymas ir saugumo užtikrinimas

VSAT Prevencijos skyriaus viršininkas Giedrius Mišutis sako, kad pasikeitus sąlygoms, teko tikrinti asmenų, atvykstančių per ES vidaus sieną lėktuvais arba keltais, kelionės dokumentus.

„Sunkiausias laikas keliautojams buvo, kai visiškai nebuvo likę skrydžių. Oro uostai buvo tušti, buvo uždaryti. Vienu metu jūrų uoste buvo tik vienas keltas. Į Lietuvą atvykti keleiviai galėjo tik vienu reisu. Srautai buvo dideli, keltas – užpildytas, tai patikrinimas irgi turėjo visokių trūkumų“, – pasakoja G. Mišutis.

Sunkumų koronaviruso pandemijos akivaizdoje kilo tiems Lietuvos piliečiams, kurie dirbo užsienyje. Pasak VSAT Prevencijos skyriaus viršininko, tokie žmonės, norėdami išvykti iš Lietuvos, turėdavo pateikti dokumentus, darbo sutartį.

„Būdavo tokių situacijų, kad žmogaus bilietas prapuldavo, jis neišskrisdavo ir būdavo nepatenkintas, nors teisiškai pasienietis įvykdydavo savo pareigas. Tokios situacijos buvo labai dažnos“, – paaiškina G. Mišutis.

G. Mišutis akcentuoja – prieš skrendant į užsienį ir prieš atvykstant į Lietuvą labai svarbu sekti situaciją, domėtis besikeičiančiomis tvarkomis: „Net ir šiandien, kai jau daugmaž visos tvarkos yra aiškios, kiekvienu atveju vykstant iš užsienio visiems rekomenduojame išsiaiškinti, kokie reikalavimai galioja ir kas konkrečiu atveju žmogaus laukia.“

Dabar, sako pašnekovas, sienos kirtimas, palyginus su pandemijos pradžios laikotarpiu, yra sumažėjęs – mąžta ir keliautojų, ir automobilių.

„Nidos ir Ramoniškių kontrolės punktai iki šiol yra uždaryti. Panemunės ir Kybartų punktai veikia, bet tik labai nedidelė dalis turi teisę kirsti juos ir išvažiuoti į Rusiją ar atgal. Atitinkamai tie srautai yra labai nedideli“, – apie dabartinę situaciją kalba VSAT Prevencijos skyriaus viršininkas.

G. Mišutis pažymi, kad šiuo metu tarnyba oro uostuose susiduria su iššūkiu, kai žmonės, kurie neturi teisės atvykti į šalį, to nepaiso: „Būna atvejų, kai negalima įleisti žmonių į šalį. Kažkur reikia juos iki kito skrydžio, išsiuntimo, laikyti, tad kiekvienam ruože – vis kita specifika.“

Teko dirbti su iš koronaviruso židinių sugrįžusiais asmenimis

Evelina GUDZINSKAITE fot Migracija.LRV.lt Kol dauguma įstaigų darbus pandemijos metu tęsė nuotoliniu būdu, Migracijos departamentas buvo viena iš nedaugelio įstaigų, kurios darbuotojams tiesioginio kontakto išvengti nepavyko, mat bendrauti teko su iš koronaviruso židinių sugrįžusiais asmenimis. Migracijos departamento direktorė Evelina Gudzinskaitė džiaugiasi, kad buvo užtikrintas nenutrūkstamas paslaugų teikimas, o darbuotojai apsaugoti.

„Niekada nebuvome užsidarę ir paslaugas teikėme, tačiau buvome nustatę, kad gyvai klientai aptarnaujami tik iš anksto rezervavus. Gyvai atėjus be išankstinės rezervacijos mes neaptarnavome, tai tokiu būdu pasiekėme, kad nebūtų eilių ir nebūtų grūsčių“, – dalijasi pašnekovė.

Siekdamas kuo mažesnio kontakto su klientais, Migracijos departamentas nustatė laikinas taisykles, leidusias užsieniečių dokumentus atsiimti jų darbdaviams, senjorų dokumentus, saugant senjorus, atsiimti jų įgaliotiems giminaičiams.

„Rizikingiausiai – vairuotojų grupei – kurie nuolat keliaudavo po Šengeną, keičiantis leidimus gyventi Lietuvoje leidome visas procedūras susitvarkyti virtualiu būdu, naudojantis mūsų elektronine informacijos sistema, išvis fiziškai neateinant į Migracijos departamentą“, – apie pasikeitusią tvarką kalba E. Gudzinskaitė.

Nuo rugsėjo pradžios Migracijos departamentas klientams taip pat sudarė sąlygas pateikti elektroninius prašymus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės įgijimo, priesaikos Lietuvos Respublikai, lietuvių kilmę ar teisės atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę patvirtinančių pažymėjimų išdavimo, taip pat susitvarkyti vaikų Lietuvos Respublikos pilietybės ir kitus klausimus.

El. prašymus klientai gali pateikti prisijungę prie Lietuvos migracijos informacinės sistemos (MIGRIS). Jų patogumui buvo sukurtos 32 unikalios prašymų formos bei paslaugų vedlys lietuvių ir anglų kalbomis.

„Be to, dabar, prieš atvykstant į departamentą, Lietuvos piliečių prašoma užsirezervuoti laiką iš anksto. Daug kas tuo naudojasi, nes tiesiog patogu, tačiau galima registruotis ir gyva eile“, – sako Migracijos departamento vadovė.

Vidaus reikalų ministerijos inf.

Komentuoti

 

 

Vieta Jūsų REKLAMAI
300x100px
Vieta Jūsų REKLAMAI
300x250px
Lietuva 24Litwa 24Литва 24Lithuania 24