Naujienų agentūros ELTA užsakymu kovo 24-31 dienomis rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų bendrovės "Baltijos tyrimai" atlikta apklausa parodė, kad Priešgaisrine gelbėjimo tarnyba pasitiki 89 proc., Bažnyčia - 71 proc., Prezidento institucija - 61 proc. respondentų.
Krašto apsauga pasitiki 61 proc., policija - 59 proc., "Sodra", Valstybės sienos apsaugos tarnyba - po 53 proc., Lietuvos žiniasklaida - 52 proc. respondentų. Kiekviena iš šių institucijų pasitiki daugiau nei pusė suaugusių šalies gyventojų. Dar 3 institucijomis gyventojai daugiau pasitiki nei nepasitiki - tai Konstitucinis Teismas, Lietuvos bankas ir Valstybės saugumo departamentas.
Labiausiai šalies gyventojai nepasitikėjo tautos išrinktaisiais - Seimu nepasitiki trys iš keturių - 76 proc. respondentų. Komerciniais bankais nepasitiki 67 proc., teismais - 63 proc., prokuratūra, Vyriausybe - po 58 proc., muitinėmis - 56 proc. gyventojų.
Lyginant su vasario mėnesio apklausa, net 8 procentiniais punktais sumažėjo gyventojų, pasitikinčių prokuratūra. Per paskutinį mėnesį 6 procentiniais punktais sumažėjo gyventojų pasitikėjimas krašto apsauga ir Lietuvos žiniasklaida, 5 procentiniais punktais mažiau gyventojų pasitiki teismais, o 4 procentiniais punktais sumažėjo pasitikinčių Valstybės saugumo departamentu, profsąjungomis bei komerciniais bankais.
Per pastarąjį mėnesį 4 procentiniais punktais padaugėjo gyventojų, pasitikinčių policija.
Kitų institucijų vertinimas pakito nežymiai ar liko toks pat.
Pasak Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) dėstytojo, nevyriausybinės organizacijos "Freedom House" vadovo Lietuvoje Vyčio Jurkonio, visuomenės nuomonės pokyčius ir tendencijas reikėtų vertinti ilgesnėje perspektyvoje, todėl kategoriškų išvadų dėl šių duomenų daryti negalima.
"Visgi reikia pripažinti, kad vasario-kovo mėnesiai buvo gana dinamiški ir tai, matyt, lėmė bent dalį visuomenės nuomonės svyravimų. Pavyzdžiui, neabejotina, jog dalis gyventojų reaguoja į įvykius regione", - sakė V. Jurkonis.
Jis atkreipė dėmesį į tai, kad visų pirma nerimą kelia Rusijos Federacijos agresija Ukrainoje. Viešojoje erdvėje netrūko svarstymų, ar Lietuva pajėgi apsiginti, buvo gana prieštaringų vertinimų, į Lietuvą atvyko tarptautinių partnerių pastiprinimas ir pan.
"Antra, Lietuva, kaip ir visas regionas, yra intensyvaus informacinio karo lauke - uždaryti keli rusiški kanalai dėl juose kurstomos nesantaikos, skatinamų karininių veiksmų, bet išlieka dar dešimtys kitų kanalų, internetas, socialiniai tinklai, o šiame milžiniškame sraute atsirinkti informaciją eiliniam piliečiui yra sudėtinga", - teigė politologas.
Be to, "Freedom House" vadovas ragina nepamiršti, jog atgarsio susilaukė ir kovo mėnesį paskelbta VSD ataskaita, kuri iškėlė nemažai jautrių klausimų ir sulaukė nevienareikšmių reakcijų.
"Visa tai, suprantama, veikia piliečių nuomonę, bet ar tai tėra tik momentinis pokytis, ar nuosekli tendencija, bus galima vertinti tik ilgalaikėje perspektyvoje", - sakė V. Jurkonis.
Apklausa vyko 2014 m. kovo 24-31 dienomis. Apklausti 1106 Lietuvos gyventojai nuo 15 metų ir vyresni, apklausa vyko 132 atrankos taškuose. Apklaustųjų sudėtis atitinka 15 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų sudėtį pagal lytį, amžių, išsimokslinimą, tautybę, gyvenvietės tipą. Apklaustų žmonių nuomonė rodo 15 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų nuomonę. Tyrimų rezultatų paklaida iki 3 procentų.
Pasakykite, ar jūs pasitikite ar nepasitikite kiekvienu iš šių institutų?
|
Ši apklausa yra Lietuvos naujienų agentūros ELTA ir Lietuvos-Didžiosios Britanijos rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos "Baltijos Tyrimai" bendras projektas. Skelbiant apklausos duomenis nuoroda į ELTA ir “Baltijos tyrimus” būtina.