Mūsų prioritetas – gerai parengti kariai, galintys vykdyti operacijas atskirai arba kartu su NATO sąjungininkais ir šalimis partnerėmis, – išlieka nepakitęs. Šie metai ypač išsiskiria pratybų skaičiumi ir jų mastu, surengėme daugiau bendrų pratybų su kitomis NATO šalimis, po ilgos pertraukos į mokymus vėl pašaukėme rezervistus, ne karininkų korpuso individualų rengimą perdavėme į puskarininkių rankas“.
Šie metai kariuomenei išskirtiniai ir tuo, kad buvo patvirtina Valstybės ginkluotos gynybos koncepcija bei operaciniai planai, priimti svarbūs įstatymai, reikalingi siekiant stiprinti pajėgumus ginti valstybę. Valstybės ginkluotos gynybos koncepcija padiktavo pagrindines nacionalinės gynybos kryptis ir užduotis, sprendimus plėsti pradinį karinį bei rezervo rengimą, atkurti vieną iš krašto apsaugos savanorių pajėgų rinktinių.
Po pertraukos – „Gintarinė viltis“
Šiemet po ketverių metų pertraukos šalyje vėl vyko didžiausios Lietuvos rengiamos tarptautinės pratybos „Gintarinė viltis“. Birželio mėnesį Pabradės poligone ir Baltijos jūroje vykusiose pratybose „Gintarinė viltis 2011“ dalyvavo apie 2 tūkst. karių ir civilių iš septynių NATO šalių – Estijos, JAV, Kanados, Latvijos, Lenkijos, Lietuvos ir Norvegijos bei dviejų aljanso partnerių – Gruzijos ir Suomijos. Pratybų metu skirtingų šalių kariai treniravosi tarptautinio bataliono sudėtyje vykdyti NATO vadovaujamų operacijų metu atliekamas karines užduotis – vykdyti patruliavimą ir eskortavimą, atlikti medicininę evakuaciją, įrengti stebėjimo bei kontrolės postus, atlikti asmenų ir transporto priemonių apiešką, kt.
Surengtos didelio masto NATO šalių pratybos ir mokymai
Balandžio mėnesį Baltijos šalyse trečią kartą buvo surengtos priimančiosios šalies paramos pratybos „Baltijos šeimininkas 2011“. Šiomis pratybomis siekiama didinti Baltijos ir kitų NATO šalių karinių ir civilinių institucijų sąveikos vykdant priimančiosios šalies paramos operacijas efektyvumą. Taip pat pratybų metu Lietuva, Latvija ir Estija tikrina savo karinių ir civilinių institucijų pasirengimą priimti sąjungininkų pajėgas, atvykstančias į pagalbą krizės, ginkluotojo konflikto metu. Pratybose Lietuvoje dalyvavo įvairios šalies institucijos – kariuomenė, įvairios ministerijos, savivaldybės, Klaipėdos jūrų uostas, AB „Lietuvos geležinkeliai“, VĮ „Oro navigacija“.
Išbandytas Vašingtono sutarties 5-ojo straipsnio veikimas
Šį rudenį Lietuva taip pat jau penktą kartą dalyvavo NATO krizių valdymo pratybose CMX-11. Pirmą kartą pratybų istorijoje šiais metais buvo išbandyti šalių veiksmai ir bendradarbiavimas tuo atveju, jei tektų veikti pagal Vašingtono sutarties 5-ąjį straipsnį, įtvirtinantį kolektyvinės gynybos principą, kai šalys narės ginkluoto puolimo prieš bet kurią iš jų atveju ateitų viena kitai į pagalbą.
Šiose NATO kasmet rengiamose procedūrinėse sprendimų priėmimo pratybose dalyvauja tiek civiliai, tiek kariškiai. Jų metu yra tikrinamos NATO krizių valdymo procedūros strateginiu politiniu lygmeniu, sprendimo priėmimo būdai bei priemonės. Pratybose Lietuvoje dalyvavo Krašto apsaugos ministerijos ir kariuomenės vadovybė, ministerijos, kariuomenės Jungtinio štabo specialistai, Ministro Pirmininko tarnyba, Užsienio reikalų, Susisiekimo, Vidaus reikalų, Energetikos, kitos ministerijos ir joms pavaldžios institucijos, taip pat Lietuvos nuolatinė atstovybė prie NATO.
Pirmą kartą Lietuvoje dislokuota NATO vadavietė
Lapkritį Pabradės poligone vyko NATO štabų pratybos „Tvirta jungtis 2011“. Pratybose buvo vertinama NATO vadaviečių pasirengimas vadovauti tarptautinėms pajėgoms, kurios yra paskirtos budėti NATO greitojo reagavimo pajėgose kitąmet. Tokios NATO pratybos Lietuvoje organizuotos pirmą kartą. Pratybų laikotarpiu Lietuvos kariuomenės Pabradės poligone buvo išskleista iš Italijos atgabenta NATO perdislokuojama vadavietė, kurioje dirbo ir gyveno keli šimtai NATO karių ir civilių iš visų aljanso narių, taip pat NATO partnerių.
Didinamas NATO šalių karinių oro pajėgų sąveikumas
Tris kartus – kovą, liepą, lapkritį – Lietuvos, Latvijos ir Estijos oro erdvėje NATO sąjungininkų oro pajėgų vadavietė Ramšteine rengė Baltijos šalių karinių oro pajėgų treniruotes BRTE (angl. Baltic Region Training Event). 2008 metais pradėtos kaip NATO oro policijos misijoje Baltijos šalyse dalyvaujančių pajėgumų treniruotės dabar jos tapo plataus spektro karinių oro pajėgumų treniruotėmis. Šiomis nuolat rengiamomis treniruotėmis yra siekiama didinti Estijos, Latvijos ir Lietuvos bei kaimynininių NATO šalių karinių oro pajėgų sąveikumą ir integraciją, taip pat pademonstruoti sąjungininkių solidarumą su Baltijos valstybėmis.
Daugiau dėmesio rezervo rengimui
Pirmą kartą po beveik dešimties metų pertraukos buvo surengti kartotiniai karinių žinių mokymai rezervistams – asmenims, anksčiau atlikusiems privalomąją pradinę karo tarnybą ir įrašytiems į aktyvųjį rezervą. Į dviejų savaičių trukmės kovinio rengimo mokymus rugpjūčio mėnesį buvo sukviesta beveik 100 aktyviojo rezervo karių. Atnaujinti individualius kario įgūdžius, susipažinti su atsinaujinusia ginkluote, technika ir koviniu rengimu rezervistams būtina, nes profesinės karo tarnybos ir karių savanorių pagrindu formuojama kariuomenė galimos krizės atveju būtų papildoma gerai paruoštų piliečių rezervu. Privalomąją karo tarnybą atlikę kariai atnaujinti karinių įgūdžių nebuvo šaukiami nuo 2002 metų. Kitąmet tokioms pratyboms numatyta pakviesti apie 400 asmenų.
Kariuomenė taip pat rengė bazinius karinius mokymus karo prievolininkams. Spalio mėnesį Didžiojo Lietuvos etmono Jonušo Radvilos mokomajame pulke Rukloje (Jonavos r.) Lietuvai prisiekė 51 pirmųjų bazinių karinių mokymų (anksčiau – būtinieji kariniai mokymai) dalyvis. Įsigaliojus Karo prievolės įstatymo pataisoms nuo rugsėjo 1 d. jaunuoliams, baigusiems bazinius karinius mokymus, bus taikomos stapinamosios priemonės.
Skatinamosios priemonės – bus kompensuojama dalis studijų kainos, teikiama pirmenybė stojant į valstybės finansuojamas studijų vietas, darbo ir įdarbinimo subsidijavimas, kt. Bazinius mokymus baigusiems jaunuoliams įskaitoma pradinė privalomoji karo tarnyba, su dalimi jų pasirašoma profesinės karo tarnybos sutartis. Tokios sutarties nepasirašę kariai – įrašomi į kariuomenės mobilizacinį rezervą. Į bazinius karinius mokymus savanoriškumo principu šaukiami 18-38 metų amžiaus karo prievolininkai, neatlikę privalomosios pradinės karo tarnybos ar kitais būdais neįgiję pagrindinio karinio pasirengimo.
Pokyčiai kovinio rengimo sistemoje
Siekiant optimaliai ir racionaliai panaudoti turimus karinio mokymo pajėgumus ir resursus šiemet įkurtas Sausumos pajėgų Juozo Lukšos mokymo centras, kuriame bus rengiami Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgoms reikalingi specialistai ir vadai. O puskarininkiai svariau prisidės prie nekarininkų korpuso rengimo, per du dešimtmečius nekarininių korpusas taip sustiprėjo, kad nuspręsta jam perduoti atsakomybę už individualų nekarininkų kovinį rengimą. Perduodant atsakomybę į puskarininkių rankas, į Div. gen. S. Raštikio Lietuvos kariuomenės mokyklos Puskarininkių mokyklos viršininko ir Puskarininkių mokyklos Štabo seržanto rengimo skyriaus viršininko pareigas paskirti vieni iš geriausių kariuomenės puskarininkių. Karių kovinio rengimo ir mokymosi srityje vėl atnaujintas karių taikomasis kovinis rengimas, kuris pagerins pasirengimą artimai kovai. Reikia paminėti, kad naujai įvesta taikomosios karinės savigynos programa, parengta pagal JAV jūrų pėstininkų specialiojo kovinio rengimo modelį.
Tęsiami mokymai su Danijos divizija
Balandžio mėnesį Lietuvoje kartu su Danijos divizija vėl surengti tęstiniai štabų mokymai „Raudonasis riteris 2011“. Tokių mokymų metu brigados lygmens štabo karininkai yra mokomi planuoti gynybos ir puolimo operacijas veikiant tarptautinio kontingento sudėtyje. Bendri kariniai mokymai, pratybos su Danijos divizija pradėti vykdyti, kai Lietuvos kariuomenės Motorizuotoji pėstininkų brigada „Geležinis Vilkas“ 2006 metais mokymo tikslais buvo priskirta divizijai. Toks priskyrimas leidžia Lietuvos kariams dalyvauti divizijos ir korpuso lygmens pratybose.
Taikos meto užduočių operacinių pajėgų pratybos
Spalį Pabradės poligone vyko Lietuvos kariuomenės Taikos meto užduočių operacinių pajėgų pratybos „Tvirtas skydas 2011“. Jų metu vertintas šio elemento kovinis pasirengimas vykdyti taikos meto užduotis, gynybos ir puolimo operacijas Lietuvos teritorijoje. Mokymuose dalyvavo daugiau nei 1 tūkst. karių iš Lietuvos kariuomenės Sausumos, Karinių oro ir Specialiųjų operacijų pajėgų, Logistikos valdybos, Karo policijos ir Karo medicinos tarnybos.
Karinės jūrų pajėgos tarptautinėse pratybose
Karinių jūrų pajėgų Karo laivų flotilė taip pat aktyviai dalyvavo pratybose. Birželį vyko Baltijos jūroje vyko tarptautinėse karinėse pratybose „BALTOPS 2011“, kuriose dalyvavo Baltijos eskadrai (BALTRON) priskirtas Karinių jūrų pajėgų aprūpinimo laivas „Jotvingis“ (N42) ir minų paieškos ir nukenksminimo laivas „Sūduvis“ (M52). Rugpjūčio pabaigoje „Jotvingis“ (N42) ir Povandeninių veiksmų komandos kariai prie Latvijos krantų dalyvavo tarptautinėse jūros dugno išminavimo pratybose „Open Spirit 2011“.
Pirmą kartą surengtos didelio masto prieštankinės gynybos pratybos
Spalio mėnesį Pabradės poligone pirmą kartą surengtos bendros visų Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų prieštankinių padalinių lauko pratybos. Kovinio šaudymo pratybose buvo vertinamas prieštankinių vienetų pasirengimas veikti realiomis sąlygomis. Pratybose dalyvavo Motorizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“ batalionų prieštankiniai būriai, Krašto apsaugos savanorių pajėgų prieštankinis skyrius ir Juozo Vitkaus inžinerijos bataliono kariai. Jie treniravosi veikti būrio sudėtyje su prieštankiniais ginklais CARL GUSTAF M3, vienkartiniais prieštankiniais granatsvaidžiais AT4, beatošliaužiais prieštankiniais pabūklais PV1110 ir vidutiniojo nuotolio prieštankinėmis raketų paleidimo sistemomis JAVELIN.
Apie Lietuvos kariuomenės dieną ir jos šventimą
1918 m. lapkričio 23 d. tuometinis Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas Augustinas Voldemaras pasirašė įsakymą Nr. 1, kuriuo buvo pradėtos formuoti šalies reguliariosios pajėgos. Ši data yra laikoma oficialia Lietuvos kariuomenės atkūrimo diena.
Kaip ir kasmet, lapkričio 23-ąją, minint Lietuvos kariuomenės dieną, Katedros aikštėje Vilniuje vyks iškilminga karių rikiuotė, po jos – paradas Gedimino prospektu. Rikiuotėje dalyvaus kariai iš įvairių Lietuvos kariuomenės padalinių, atstovaujančių visoms kariuomenės rūšims. Rikiuotei ir paradui vadovaus Jungtinio štabo viršininkas pulkininkas Vilmantas Tamošaitis.
Su švente karius pasveikins šalies Prezidentė ir Lietuvos ginkluotųjų pajėgų vadė Dalia Grybauskaitė, krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė ir kariuomenės vadas generolas leitenantas Arvydas Pocius. Iškilmingą rikiuotę Katedros aikštėje tiesiogiai transliuos Lietuvos televizija.
Pirmasis karinis paradas nepriklausomoje Lietuvoje buvo surengtas 1919 m. vasario 16 d. Kaune Rotušės aikštėje. Vėliau kariniai paradai vykdavo Kaune. Juose dalyvaudavo visų Lietuvos kariuomenės padalinių atstovai su savo ginkluote ir technika – pėstininkai, kavalerija, aviatoriai, artileristai, Alytaus ulonai, Karo mokyklos kariūnai, iš Klaipėdos atvykdavo Karo laivyno būrys. Paraduose dalyvaudavo ir kovinė technika – šarvuočiai, artilerijos pabūklai, priešlėktuvinės sistemos, žvalgų motociklai.
Šių dienų rikiuotės ir paradai – karinės ceremonijos, kuriomis kariai pagerbia ginklo brolius, vadus ir savo šalies piliečius. Lietuvoje tiek tarpukario laikais, tiek šiandien paradus priima vyriausiasis ginkluotojų pajėgų vadas, Respublikos Prezidentas.
