Prie žuvusių karių paminklo Kriaučiūnuose vainikus padėjo europarlamentaras, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos pirmininkas Valdemar Tomaševski, Armijos Krajovos (AK) Vilniaus apygardos veteranų klubo sekretorius Edmund Šot ir Zujūnų seniūnas Miroslav Gajevski.

1944 metų liepos 13 dieną Kriaučiūnuose įvyko paskutinė ir viena didžiausių Vilniaus Armijos Krajovos kovų su vokiečių užpuolikais. Mūšyje žuvo 79 lenkų kariai, tarp kurių buvo ir I Vilniaus AK brigados vadas Česlav Grombčevski, pseudonimu Jurand, dar keliasdešimt karių buvo sužeisti. Vaduojant Vilnių nuo hitlerinių okupantų žuvo 500 Armijos Krajovos karių ir apie 900 Raudonosios armijos karių. Mūšis vyko vykdant operaciją „Ostra Brama“, kuri buvo akcijos „Burza“ sudėtinė dalis.

Lietuvos lenkų bendruomenės atstovai pagerbė žuvusiųjų atminimą ir kitose atminimo vietose, tarp jų ir Paneriuose.

1941-1944 metais Paneriuose žuvo apie 70 tūkst. žydų, 20 tūkst. lenkų ir 10 tūkst. sovietų belaisvių – jie buvo nužudyti hitlerininkų ir su jais kolaboravusių lietuvių šaulių būrių.

Antrojo pasaulinio karo pabaigoje žuvusių aukų atminimą pagerbė ir Lenkijos diplomatinio korpuso Lietuvoje atstovai. Lenkijos ambasadorė Uršula Doroševska kartu su Gynybos, karo, jūrų ir aviacijos atašė pulkininku Miroslav Vujcik ir kitais diplomatinio korpuso nariais dalyvavo vainikų padėjimo ceremonijoje Paneriuose, prie Paminklo žydų genocido aukoms atminti, bei prie paminklo, įamžinančio nužudytus AK karius bei lenkų civilius, taip pat vainikai buvo padėti Antakalnio kapinėse ir Vilniaus Vingio parke.

Žuvusiųjų atminimą Paneriuose taip pat pagerbė kitų šalių diplomatinių atstovybių nariai.