Dirba tik per 1 tūkst. šios organizacijos narių. Jų galėtų būti daugiau, tačiau mūsų šalyje nėra sukurtos socialinės reabilitacijos sistemos.
„Tam, kad žmogus taptų savarankiškas, kad jis būtų kuo mažiau priklausomas nuo išorės faktorių, jis turi būtinai praeiti socialinės reabilitacijos programą. Tai yra ir mobilumas, ir savarankiško gyvenimo įgūdžių ugdymas, ir buitiniai įgūdžiai“, – kalbėjo S. Armonas.
Pastaruoju metu dėl medicinos pasiekimų žmonių su regos negalia mažėja. Tačiau šią negalią turintiems vaikams galimybė lankyti bendrojo lavinimo mokyklas pagal gyvenamąją vietą turi ir neigiamų aspektų.
„Pedagogai ne visur pasiruošę, ne visur turi pakankamai kvalifikuotų specialistų, trūksta mokymo priemonių. Visa tai ugdymo lygį stabdo“, – teigė Aklųjų ir silpnaregių sąjungos vadovas.
Pasak Seimo Pirmininkės Irenos Degutienės, visi turėtume pasimokyti iš neįgaliųjų džiaugtis gyvenimu.
„Reikia mokytis iš tų, kur Dievas kažko nedavė, bet davė turbūt patį didžiausią turtą – galimybę žmogui pajusti, kad jis gyvena šioje žemėje, kad jis džiaugiasi kiekviena diena, kad jis turi didelių tikslų ir tų tikslų siekia ir, svarbiausia, myli kitus. Tai jūs esate tokie“, – kalbėjo Seimo vadovė.
Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga vienija 7 tūkst. sunkiausią regėjimo negalią turinčių žmonių. Didžioji jų dalis – vyresnio amžiaus.
Algirdas Igorius
LTV „Šiandien“
