Velionis dim. plk. Stasys Murza bus pašarvotas Šv. Ignoto bažnyčios šarvojimo patalpose Vilniuje (Šv. Ignoto g. 6). Atsisveikinimo su velioniu pradžia – spalio 12 d. 16 val.
Spalio 13 d. 11 val. Šv. Ignoto bažnyčioje bus aukojamos šv. mišios; 12.30 val. – laidotuvių pradžia. Velionis bus laidojamas Vilniaus Rokantiškių kapinėse.
Prisimenant plk. St. Murzą (Gintautas Deksnys, Karinių oro pajėgų štabas)
Stasys Murza gimė 1946 m. gruodžio 25 d. Žuvininkų kaime Šiaulių rajone.
St. Murza: „Visa vaikystė prabėgo gyvenant netoli lėktuvų pakilimo tako. Dieną ir naktį virš galvos kilo ir leidosi lėktuvai. Mama juokaudama pasakojo, kad žodį „lėktuvas“ ištariau tik išmokęs kalbėti. Vos ne greičiau nei ištariau žodį „mama“. Tad sulaukęs penkiolikos metų savo ateitį žinojau tiksliai – su keliais draugais tapome Šiaulių aviacinio-techninio sporto klubo nariais“.
1964 metais baigęs Šiaulių 8-ąją vidurinę mokyklą įstojo į Černigovo (Ukraina) aukštąją karo lakūnų mokyklą. Ją baigęs tarnavo įvairiuose karinių oro pajėgų daliniuose.
1968–1972 m. – karo lakūnas, instruktorius, aviacinės grandies vadas.
1972–1974 m. aviacinės eskadrilės vado pavaduotojas.
1974 m. balandžio 10 d. jam buvo suteikta pirmos klasės karo lakūno instruktoriaus kvalifikacija.
Praktikoje patvirtinęs, kad jo pasirinktas kelias tikrai teisingas, nutarė gilinti žinias ir įstojo į J. Gagarino karo aviacijos akademiją. „Mokantis akademijoje įvyko bene rimčiausias incidentas, – prisimena Stasys Murza. – Ketvirtakursiai buvo sugalvoję tokias neoficialias varžybas – kas aukščiau pakils naikintuvu Mig-21. Man pavyko „iššokti“ į 24,5 kilometrų aukštį. Buvęs rekordas –16 kilometrų. Taip apsidžiaugiau, kad pamiršau lėktuvo pilotavimą – išsijungė variklis. Kai vis tiek pavyko lėktuvo variklį vėl įjungti ir sėkmingai nutūpti, aerodrome triukšmo buvo daug...“.
1977 metais baigęs akademiją sėkmingai kilo karjeros laiptais: aviacinės eskadrilės vadas, aviacinio pulko vado pavaduotojas, mokomojo aviacinio pulko vadas ir, likimo ironija, 1986–1992 m. ne taip seniai baigto Černigovo aukštosios karo lakūnų mokyklos viršininko pavaduotojas, skrydžių metodikos skyriaus viršininkas.
1992 m. St. Murza grįžta į Lietuvą ir tuojau įsijungia į Lietuvos karinių oro pajėgų kūrimą, dalyvauja čekiškų mokomųjų naikintuvų L-39 pirkimo derybose ir juos iš Kirgizijos gana nebrangiai nuperka.
Turėdamas daug teorinių ir praktinių žinių, solidų vadovo darbo stažą ir Krašto apsaugos ministerijos valdininkų palaikymą, savo patyrimą perteikia vadovaudamas Krašto apsaugos ministerijos aviacinės tarnybos kovinės parengties skyriui.
1993 metais paskirtas Lietuvos karinių oro pajėgų vado pirmuoju pavaduotoju, tais pačiais metais suteikiamas pulkininko laipsnis, o po metų – pirmo rango karo lakūno kvalifikacija.
Lietuvos aviacijos ūkį tvarkant pagal naujus vakarietiškus standartus karininkas suprato, kad sukauptų žinių nebepakaks, todėl 1995–1996 m. mokosi taktinių aviacijos grupių vadų kursuose Belgijoje, karinės bazės kalbų mokykloje Kanadoje.
St. Murza buvo lakūnų ruošimo programų, aerodinamikos ir aviacinės technikos vadovėlių bei kitų leidinių autorius. Parengė daugiau nei dešimt akrobatinio skraidymo reaktyviniais lėktuvais sporto meistrų, iš jų – keturis tuometinės TSRS čempionus, per 30 naikintuvų pilotų. Pats pilotavo ir kitus mokė pilotuoti lėktuvus An-2, An-14, L-39, L-29, L-59, Mig-15, Mig-17, Mig-21, Mig-29, MB-339, CL-41, F-18, daugelio tipų sklandytuvus. Skraidymų patirtis – per 3,5 tūkst. valandų.
2000 m. St. Murza išėjo iš karinės tarnybos, dirbo Lietuvos aviacijos direktoriaus pavaduotoju, vėliau vadovavo Lietuvos aeroklubui.
Karininkas buvo apdovanotas:
Garbės ženklu „Plieno sparnai“ (1995 m. kovo 7 d.)
Vyčio kryžiaus 4-ojo laipsnio ordinu (1997 m. lapkričio 21 d.)
Rusijos kariuomenės išvedimo iš Lietuvos atminimo ženklu (1993 m. rugpjūčio 31 d.)
1941 m. birželio sukilimo atminimo ženklu (1996 m. birželio 22 d.)
S. Dariaus ir S. Girėno medaliu (1996 m. liepos 9 d.)
Šaulių žvaigždės medaliu (1997 m. kovo 5 d.)
Krašto apsaugos sistemos proginiu stojimo į NATO medaliu (2004 m. balandžio 23 d.)
Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų medaliu „Už pasižymėjimą“ (2006 m. gruodžio 22 d.)
Sporto Garbės Komandoro ženklu „Už nuopelnus Lietuvos sportui“ (2006 m. gruodžio 25 d.)
Lietuvos neolimpinio komiteto Garbės ženklu
Lietuvos sporto draugijos „Žalgiris“ Garbės ženklu (2006 m. gruodžio 25 d.)
Lietuvos Respublikos Prezidento atminimo ženklu „Už indėlį stojant į NATO“ (2002 m. lapkričio 23 d.)
Lietuvos aeroklubo pirmo laipsnio Garbės ženklu (2009 m. vasario 24 d.)
Vardiniu ginklu.
