Departamento darbuotojai Asvejos regioniniame parke, Vilniaus rajone, pasodino apie 15 tūkst. pušaičių ir berželių. Taip šiais metais pažymėta po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo jau 20 metų švenčiama ugniagesių globėjo – Šv. Florijono, sergstinčio nuo gaisrų, diena.
Žinoma, kol Šv. Florijono giria užaugs, teks palaukti keletą dešimtmečių. Medelius savo rankomis taip pat sodino departamento direktorius vidaus tarnybos generolas Remigijus Baniulis ir generalinis miškų urėdas Benjaminas Sakalauskas.
Nemenčinės miškų urėdas Eligijus Ryškus, pasitikdamas talkininkus, kalbėjo: „Labai malonu, kad susirinkote puoselėti Lietuvos miškus. Mes labai džiaugiamės, kai ateina būrys talkininkų. Šioje vietoje pernai buvo iškirsta sėklinė pušų plantacija. Ji paseno, o dabar čia pasodinsime mišką. Man džiugu matyti jūsų gerą nuotaiką ir nusiteikimą gražinti Lietuvą. Linkiu, kad jūsų visi darbai būtų prasmingi. Vieną prasmingą darbą jau būsite padarę – pasodinę medį, o visa kita priklauso nuo jūsų pačių“. E. Ryškus taip pat visus informavo, jog laukti, kol užaugs giria, teks ilgokai – pušys auga apie 100 metų.
Departamento direktorius R. Baniulis pažymėjo, jog miškininkai yra vieni geriausių gaisrininkų draugų. „Juk kai ištinka didelės nelaimės, mes dirbame petys petin. Nuo ankstyvo pavasario iki vėlyvo rudens miškininkai tampa gaisrininkais – jie pirmieji reaguoja į miškų gaisrus. Dėkoju, kad šiandien mums sudarėte galimybę tapti miškininkais. Tikiu, kad su gera nuotaika ir orkestro garsų lydimi mes greitai pasodinsime Šv. Florijono girią.“
Generalinis miškų urėdas B. Sakalauskas pasidžiaugė, kad gaisrininkai atvyko tokią reikšmingą dieną – šv. Florijono dienos išvakarėse. „Šis medelių sodinimas sutampa su dar viena labai gražia data – lygiai prieš 90 metų akademikas Tadas Ivanauskas pirmą kartą inicijavo medelių sodinimą. Tuomet Lietuvos miškingumas tebuvo 16 proc., dabar jis – 33 proc. Prieš 90 metų talkininkai žygiavo su orkestru ir dabar jūs atkartojote tokią pat šventę. Lietuvos miškai iš 132 valstybių pripažinti geriausiai tvarkomais. Jūs savo darbu papildėte šį geriausią mišką.“
Devynerius metus Purviniškių girininkijos girininku dirbantis Arūnas Jocius sakė, kad jų girininkijoje per metus iškertama apie 25 ha miško, pasodinama – 46 ha. Sodinamos pušys, eglės, beržai. Gaisrai girininkijos miškų dažnai nelanko. Beje, šioje girininkijoje yra net 30 ežerų, todėl vasarą čia netrūksta poilsiautojų. Jis taip pat džiaugėsi darbščiais ir rimtai nusiteikusiais talkininkais, kurie, net ir paskelbus miškasodžio pabaigą, neskubėjo trauktis iš lauko, kol krepšiuose dar turėjo pušaičių daigų.
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas kartu su Generaline miškų urėdija šią gražią akciją surengė, norėdami atkreipti visuomenės dėmesį į pernykštės žolės deginimo žalą žmonėms ir gamtai. „Labai norėtųsi, kad mūsų šalies gyventojai, užuot kėlę grėsmę sau ir kitiems bei naikinę gamtą, sodintų medžius ir prisidėtų prie jos puoselėjimo,“ – sakė departamento direktorius R. Baniulis, primindamas, kad gesinant pernykštės žolės gaisrus, didėja žmonių žūčių kituose gaisruose rizika, gaištamas brangus laikas, be to, sunkiems gaisriniams automobiliams pievose ir pamiškėse neretai būna gan sunku iki jų privažiuoti.
Gesinti liepsnojančią pernykštę žolę neretai tenka ir miškininkams. Vien praėjusią savaitę Vilniaus apskrityje jiems 30 kartų teko skubėti į pamiškėse degančias pievas, iš kurių ugnis galėjo persimesti į šalia esančius miškus.
Skaudžiausia, kad šiuose gaisruose beveik kasmet žūsta ir žmonių. Per penkerius metus juose žuvo 6 žmonės. Pernai aukų atvirų teritorijų gaisruose pavyko išvengti. O šiemet balandžio 19 d. Vilniaus rajone, Nemėžio seniūnijoje, Muralinės k. kilusiame gaisre žuvo vienas žmogus. Be to, kituose dviejuose balandžio mėnesį kilusiuose gaisruose du žmonės buvo traumuoti (pernai traumuotas vienas žmogus). Žolės gaisro metu šiemet sudegė vienas statinys, pernai du.
Kaip rodo statistika, kasmet atvirose teritorijose vidutiniškai kyla 5086 gaisrai, jie sudaro 38 proc. visų gaisrų skaičiaus. Kiekvienais metais jų metu išdeginama per 6900 ha pievų ir miško paklotės. Šiemet šalyje atvirose teritorijose jau kilo per 1840 gaisrų, išdeginusių beveik 2,8 tūkst. hektarų. Tiesa, palyginti su praėjusiųjų metų tuo pačiu laikotarpiu, gaisrų skaičius jose šiemet sumažėjo 26 proc.O daugiausia gaisrų jose kyla pavasarį, kai gyventojai pradeda masiškai deginti pernykštę žolę.
Kovo – gegužės mėnesiais kasmet atvirose teritorijose vidutiniškai kyla 3637 gaisrai, kurie išdegina beveik 6600 hektarų. Didžiausią dalį (daugiau kaip 2700 gaisrų) sudaro gaisrai nenušienautose pievose. Šiemet jose kilo 1400 gaisrų, t.y. 32 proc. visų gaisrų, išdeginusių per 2,3 tūkst. ha.
Šiemet balandžio mėnesį atvirose teritorijose kilo 1205 gaisrai, t.y. 30 proc. mažiau nei pernai. (2012 m. šį mėnesį jose buvo užgesinti 1709 gaisrai, o 2009 m. net 2 kartus daugiau – 4560).
Iš 1840 šiemet atvirose teritorijose kilusių gaisrų daugiausia jų kilo Klaipėdos (496 gaisrai, t.y. 27 proc. visų atvirose teritorijose kilusių gaisrų), Vilniaus (349 gaisrai, 19 proc.) ir Kauno (290 gaisrai, 16 proc.) apskrityse.
