„Eurostato" duomenimis, 2014 metais visoje ES apie 26 mln. arba 27,7 proc. vaikų (asmenų iki 18 metų) gyveno ties skurdo riba.
Su skurdu vaikai susiduria kiekvienoje ES šalyje, tačiau jo lygis skirtingas. 2014 m. duomenimis, daugiausia ant skurdo slenksčio atsidūrusių vaikų buvo Rumunijoje (51 proc.), Bulgarijoje (45,2 proc.) ir Vengrijoje (41,4 proc.).
Tuo tarpu mažiausia skurdo riziką patiriančių vaikų dalis – Skandinavijos šalyse: Danijoje – 14,5 proc., Suomijoje – 15,6 proc., Švedijoje – 16,7 proc.
Lietuvoje šis rodiklis praeitais metais buvo šiek tiek didesnis nei ES vidurkis ir siekė 28,9 proc. Lyginant su 2010–2013 m. laikotarpiu skurdo rizikoje atsidūrusių vaikų Lietuvoje dalis sumažėjo keliais procentiniais punktais.
Netinkama mityba
Europarlamentarai reiškia susirūpinimą, jog didėja procentinė dalis vaikų, kurie netinkamai maitinasi, „todėl Europos Sąjungoje atsinaujina ligos, kurios buvo išnykusios (pvz., rachitas)".
Jie taip pat pažymi, kad, remiantis UNICEF, nuo „2008 m. tokiose šalyse kaip Estija, Graikija ir Italija vaikų, neišgalinčių dvi dienas iš eilės valgyti mėsos, vištienos ar žuvies, procentinė dalis staiga padidėjo du kartus".
Vaikų skurdas – daugialypė socialinė problema
Skurdas susijęs ne vien su materialiniu nepritekliumi, pavyzdžiui, nesugebėjimu patenkinti pagrindinių vaiko poreikių, tokių kaip maisto, drabužių ir būsto. Jis taip pat susijęs su socialine atskirtimi ir nepakankamomis galimybėmis gauti švietimo ir sveikatos priežiūros paslaugas.
Be to, vaikams, gyvenantiems nepilnose šeimose, ypač vienišų motinų šeimose, kyla didesnė skurdo grėsmė.
„Padėtį ypač pablogino griežto taupymo politika. Valstybės narės turi užtikrint, kad vaikai galėtų gauti ugdymo, sveikatos priežiūros ir socialinės rūpybos paslaugas, – pabrėžė EP pranešimą parengusi Inês Cristina Zuber (Vieningieji kairieji, Portugalija). – Taip pat reikia spręsti nedarbo problemą, didinti darbo vietų saugumą, užtikrinti deramą apgyvendinimą ir tinkamas mitybos paslaugas bei plėtoti vaikų priežiūros tinklus."