Advokatų kontoros „Marger“ jaunesnysis teisininkas Jonas Jagminas

Nuo kitų metų naują būstą bus galima pirkti tik visiškai baigtame pastate. Nuo 2024 metų sausio Lietuvoje įsigalios nauja Statybos įstatymo redakcija, kurioje numatoma, kad sandorius dėl naujų ar rekonstruotų gyvenamosios paskirties patalpų bus galima sudaryti tik esant šimtaprocentiniam pastato statybos baigtumui. Asmenims, kurie jau dabar yra sudarę preliminariąsias sutartis ir planuoja kitais metais perimti nuosavybę, jau bus taikomas naujasis reglamentavimas.

Gyventojai dažnai kreipiasi į Aplinkos ministeriją, norėdami pasitikslinti, kokiems statiniams nuosavame sklype nėra būtini statybą leidžiantys dokumentai, kokiais atvejais turi būti parengtas statybos projektas. Dalijamės informacija, kokie reikalavimai taikomi statant gyvenamuosius ir pagalbinius pastatus privačiame žemės sklype.

Pandemijos įkaitinta nekilnojamojo turto (NT) rinka, ribotas pirminės rinkos būstų sandėlis ir jų pirkimas iš brėžinių pakeitė NT pirkėjų elgesį, pastebi NT plėtros bendrovės „Realco“ ekspertai. Rinkdamiesi būstą gyventojai yra atsargesni, vis dažniau konsultuojasi su teisininkais ar statybų ekspertais, pirmenybę teikia butams su pilna apdaila, vis svarbesnis tampa vaizdas pro langą ir vystytojo patikimumas.

Šiandien neįsivaizduojame kasdienio gyvenimo be technologinių ar inovatyvių sprendimų. Pokyčių ir naujovių nuolat tikimasi visur, ne išimtis ir statybos sektorius, kur kiekvienais metais juntami vis didesni technologiniai perversmai. Vis dažniau pradedama galvoti ne tik kaip statyti lengviau, bet ir kaip tą daryti efektyviau, kuo mažiau veikiant aplinką, išlaikant tvarios ir darnios statybos reikalavimus. „Dabar statyba išgyvena virsmą dėl BIM ir PropTech technologijų. Dirbtinis intelektas, papildyta realybė, daiktų internetas ir kitos skaitmeninės technologijos keičia ir keis šį sektorių neatpažįstamai“, – įsitikinęs Vilniaus Gedimino technikos universiteto Statybos fakulteto magistrantas Povilas Dabrila, studijuojantis Statinių konstrukcijas. Su juo kalbamės apie naujus sprendimus statybos sektoriuje, jaunų darbuotojų pritraukimą, darbdavių komunikaciją ir ko galime tikėtis per ateinančius dešimt metų.

Lietuvos per metus pastatoma, remontuojama ir rekonstruojama pastatų už didesnę nei 1,6 mlrd. eurų sumą. Tačiau kad ir kaip tobulėtų statybų technologijos, žmogiškosios klaidos faktoriaus čia vis dar nesugebama pažaboti. Pasibaigus šiltajam metų sezonui draudikai skaičiuoja, kad šalies statybų sektoriuje žmonės atsakingi už didžiausią dalį – net ketvirtadalį žalų.

Vilniaus miesto taryba trečiadienio posėdyje pritarė, kad nacionaliniam stadionui iš 2023 metų savivaldybės biudžeto būtų numatyta 50,107 mln. eurų.

Statybą leidžiančių dokumentų išdavimo ir jos užbaigimą patvirtinančios procedūros bei statybos valstybinė priežiūra ne visada užtikrina, kad statyba bus teisėta, o statinių naudojimo priežiūra – jog statiniai bus naudojami pagal statybos leidime nurodytą paskirtį. Tai rodo aukščiausiosios audito institucijos atliktas auditas „Statybos leidimų išdavimas ir statybos proceso atitiktis nustatytiems reikalavimams“.

Pernai nelegalaus darbo „lyderiu“ išliko statybų sektorius, praneša Valstybinė darbo inspekcija (VDI). Dar daugiau - vis dažniau susiduriama su problema, kai statybvietėje, nustačius nelegaliai dirbančius asmenis, neįmanoma išsiaiškinti, kokių įmonių naudai jie dirbo. Žmonės tiesiog pabėga iš statybvietės.

Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius gavo Valstybės saugumo departamento atsakymą dėl „Maskvos namų Vilniuje“. Mero prašymu VSD atliko „Maskvos namų“ projekto ir jam skirto pastato funkcinės paskirties vertinimo analizę Lietuvos nacionalinio saugumo aspektu.

Šiandien, spalio 30 d., užsakovo „Kauno Bumani“ pastato statybos metu Kaune įvyko nelaimingas atsitikimas.