Pasaulio ir Lietuvos ekonomika toliau augs, tačiau lėčiau, nei prognozuota iki Rusijos invazijos į Ukrainą, infliacija šiemet išliks padidėjusi, bet reikšmingai sumažės kitąmet, numatoma naujausiose Tarptautinio valiutos fondo (TVF) prognozėse. Karo pasekmes pasaulio ekonomikai ir priemones joms suvaldyti šią savaitę Vašingtone vykstančiuose TVF pavasario susitikimuose aptars Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus ir kitų šalių centrinių bankų vadovai, finansų ministrai.

Naujausi BVP duomenys maloniai nustebino. Jie rodo, kad šalies ekonomika šiemet pirmąjį ketvirtį augo tiek palyginus su ankstesniu ketvirčiu, tiek su atitinkamu laikotarpiu pernai. Prie tokios ekonomikos raidos labiausiai prisidėjo eksportuojantysis sektorius bei santykinai nedaug apsukas sumažinęs labiau į vidaus rinką orientuotas paslaugų sektorius. To pakako labiausiai apribotų veiklų patirtiems nuostoliams nusverti. Palanki šių metu pradžia leidžia tikėtis pozytivesnės, nei anksčiau laukta, šių metų Lietuvos ekonomikos raidos, tačiau su ja susijęs neapibrėžtumas vis dar itin didelis.

Pastarosiomis savaitėmis pradėjus itin sparčiai augti Covid-19 užsikrėtusiųjų skaičiui šalyje, gyventojų išlaidų įpročiai kol kas keičiasi minimaliai. Remiantis „Swedbank“ duomenimis, nuo rudens pradžios mokėjimų kortelėmis apimtys krito tik su turizmu susijusiuose sektoriuose. Kituose sektoriuose nerimo ženklų šiuo metu mažai – juose mokėjimų apyvartos gerokai lenkia praėjusių metų apimtis.

Prasidėjus COVID-19 pandemijai, daugelis ekonomistų prognozavo, kad pasaulio ekonomika panirs į Didžiosios Depresijos laikus primenančią krizę. Tačiau naujausi duomenys rodo, kad pasaulio ekonomikos nuosmukis bus mažesnis bei trumpesnis nei baimintasi. Naujausioje „Luminor“ analitikų parengtoje ekonomikos apžvalgoje konstatuojama, kad pasaulio ekonomika iš krizės kapstysis skirtingomis trajektorijomis, todėl, taikant populiarų palyginimą, atsigavimas labiau primins raidę „K“ – kai kurie regionai judės žemyn, kai kurie – aukštyn. Europoje atsigavimas taip pat bus skirtingų greičių: Skandinavijos ir Baltijos šalims prognozuojamas itin spartus „V“ formos atsigavimas, Vakarų ir Centrinei Europai – kiek lėtesnis „U“ formos atsigavimas, Pietų Europos šalims – ilgas ir lėtas „L“ formos atsigavimas, o Rusijai – pasvirojo kairiojo brūkšnio „\“ formos „atsigavimas“.

Seimui antradienį galutinai pritarus prezidento Gitano Nausėdos siūlymams dėl vienkartinės išmokos vaikams skyrimo, šalies vadovo vyriausias patarėjas Simonas Krėpšta vardina priežastis, kodėl parlamentas galėtų pritarti ir kitiems Prezidentūros siūlymams. Pasak jo, kone identišką ekonomikos skatinimo paketą paskelbė ir Vokietijos kanclerė Angela Merkel.

Komentuoja Darius Imbrasas, Lietuvos banko Ekonomikos departamento Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyresnysis ekonomistas
Dėl prekybos karų stringanti užsienio prekyba, nesugebanti atsigauti ES pramonė ir šalies vidaus iššūkiai kol kas reikšmingai nesulėtino Lietuvos ekonomikos apsukų. Paskutinį praėjusių metų ketvirtį ji augo panašiu tempu kaip per pastaruosius trejus metus. Tačiau minėtų veiksnių poveikio visiškai išvengti nepavyks. Lietuvos ekonomika jų poveikį turėtų pajusti šiais metais. Numatoma, kad 2020 m. ekonomika augs lėčiau, nei buvo įprasta matyti keletą pastarųjų metų.

Vilniaus rajonas yra įsikūręs šalia didžiausio verslo, finansų ir investicijų traukos objekto – šalies sostinės – Vilniaus. Tokia kaimynystė, be jokios abejonės, reiškia nuolatinę ir labai aštrią konkurenciją, norint prisivilioti potencialius investuotojus. Vilniaus rajono savivaldybė, norėdama užtikrinti rajono ekonominį augimą ir klestėjimą, orientuodamasi į nedarbo lygio mažinimą, naujų darbo vietų steigimą, esamų darbo vietų išsaugojimą, taiko lengvatas bei teikia paramą verslininkams, dalyvauja vietinio užimtumo iniciatyvų projektuose.

Šalies ekonomikai nuosekliai augant, nuolat kylant vidutiniam darbo užmokesčiui ir klestint nekilnojamo turto rinkai, kyla klausimų, ar toks augimas yra tvarus. Galbūt tikrieji ekonomikos iššūkiai čia pat, tik jie dar neryškūs ir dėl to nekelia nerimo?

„Swedbank“ ekonomistai dėl šiek tiek geresnių euro zonos perspektyvų iki 3,0 proc. padidino kitų metų pasaulio ekonomikos augimo prognozę, tačiau tai vis tiek bus lėčiausias augimas per pastarąjį dešimtmetį. Ekonomistai įspėja matantys nemažai rizikų ir Lietuvos augimo prognozės negerina – šalies ekonomikai toliau prognozuojamas vangus, beveik dvigubai lėtesnis augimas nei šiemet.

Prezidentės Dalios Grybauskaitės ir Tarptautinio valiutos fondo vadovės pavaduotojo Tao Zhangu susitikime pirmadienį pabrėžta, kad pasaulio ekonomikos augimas lėtėja, pagrindinė jo varomoji jėga - tarptautinė prekyba kelia nerimą, neigiamą poveikį pasaulio ekonomikai turi geopolitinė įtampa, protekcionizmas, neapibrėžtumas dėl „Brexit".

Puslapis 1 iš 41
 

 

Vieta Jūsų REKLAMAI
300x100px
Vieta Jūsų REKLAMAI
300x250px
Lietuva 24Litwa 24Литва 24Lithuania 24