Gausus vaišių stalas – neatsiejama Velykų šventės tradicija. Įveikti Velykų stalui paruoštą maistą per 1–2 dienas daug kam tampa tikru iššūkiu, todėl vis dažniau taupus lietuvis renkasi maisto likučius saugoti šaldytuve ar juos panaudoti gaminant kitus patiekalus. Visgi, per ilgai užsistovėjęs maistas gali būti pavojingas sveikatai. Lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ specialistas perspėja, jog būtent po didžiųjų švenčių pasenusiais maisto likučiais statistiškai apsinuodija daugiau žmonių nei įprastai.

Nors didžiosios metų šventės neretai baigiasi persivalgymu, skrandžio skausmais ar net apsinuodijimu, tačiau vaistininkai tikina, kad sočios ir tuo pačiu sveikos Velykos – misija įmanoma. Ekspertai dalijasi patarimais, ką daryti, kad šventės praeitų be sveikatos sutrikimų.

Jau tapo tradicija prieš šv. Velykas Kauno erdves papuošti šiai pavasario šventei būdingais atributais. Vienos lankomiausių miesto vietų – Laisvės alėjos fontanas ir Kauno pilies prieigos – vėl traukia kauniečių bei miesto svečių dėmesį milžiniškais įvairiaspalviais margučiais.

Velykų stalas valgantiems pateikia gerokai mažiau iššūkių nei Kalėdos, aiškina žinoma mitybos ir sveikos gyvensenos specialistė Vaida Kurpienė. Pasak jos, taip yra todėl, kad pagrindinis šventinio savaitgalio patiekalas – sotumą suteikiantis, bet mažai kalorijų teturintis kiaušinis. Tačiau, pasak specialistės, Velykas galima panaudoti kitiems tikslams – visa šeima vietoje tradicinių patiekalų išbandytų naujus ar pagamintus kitokiu, nei įprastu būdu, patiekalus.

Artėjant šv. Velykoms, lietuviškas prekybos tinklas „Maxima“ pakvietė palyginti, kaip šventinis Velykų stalas Lietuvoje atrodė prieš 100 metų ir dabar. Vadovaujantis tautodailininkų rekomendacijomis, pabandyta atkurti pasiturinčių valstiečių velykinį stalą prieš maždaug šimtmetį, ant kurio – gausu mėsos patiekalų, raugintų daržovių, „šventinių“ – baltų – miltų pyragų, giros, pleckų ir mozūrėlių.

Būtent gavėnios metu, ruošiant organizmą pavasariniam virsmui ir atsisakant mėsos bei jos produktų, pasninkaujant, norisi, kad maistas būtų kuo įvairesnis ir spalvingesnis. Lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ ekspertas Aidas Poleninas dalinasi patiekalų, kurie bus malonūs ne tik skonio receptoriams, bet ir akims, receptais.

Velykoms vien tik „Maximoje" nuperkama beveik 1,5 mln. dėžučių vištų kiaušinių. Ir nors 6 iš dešimties apklaustųjų „Maximos" pirkėjų teigia per šventes suvalgo bent po 3 - 4 kiaušinius, nesuvalgytų margučių vis tiek lieka. Tinklaraščio Nidosreceptai.lt autorė Nida Degutienė pataria ką daryti su margintais, tačiau nesuvalgytais kiaušiniais.

Artėjant šv. Velykoms prekybininkai vis dažniau bando pritraukti pirkėjų ir lankytojų dėmesį viešose erdvėse laikydami gyvus Velykų simbolius – viščiukus, triušiukus ar kitus gyvūnus.

 

 

Vieta Jūsų REKLAMAI
300x100px
Vieta Jūsų REKLAMAI
300x250px
Lietuva 24Litwa 24Литва 24Lithuania 24