Būsto užliejimas vandeniu – didžiulius nuostolius asmeniniam ir kaimynų turtui sukelianti nelaimė, kurios rizika ypač išauga šaltuoju sezonu. Jas gali sukelti šildymo prietaisai, mechaniniai gedimai bei trūkę vamzdžiai, o kartais avarijos įvyksta ir dėl mūsų pačių aplaidumo. Specialistai perspėja – norint išvengti nuostolių, būtina pasirūpinti tinkama buitinės technikos priežiūra. Tačiau, jei nelaimė vis tik įvyko, svarbu žinoti, ką daryti: vanduo skverbiasi ypač greitai, todėl skubi reakcija – būtina.

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba perskaičiavo geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainas: vartotojams, kuriems vanduo apskaitomas bute, bus taikoma 1,12 Eur/m3 (be PVM) kaina, t. y. 16,7 proc. didesnė, palyginus su šiuo metu galiojančia. Apskaitos kaina nesikeičia – gyventojai mokės 0,89 Eur/ butui per mėn. (be PVM).

Seimo Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijos posėdyje apsilankęs aplinkos ministras Kęstutis Mažeika buvo klausiamas ar tiesa, kad įmonei „Dzūkijos vandenys“ Aplinkos apsaugos departamentas priskaičiavo solidų mokestį už papildomą aplinkos taršą, kai Alytaus gaisrui gesinti panaudotą vandenį įmonė paleido į Nemuną, o ne į biologinius valymo įrenginius.

Šalyje vis didėjant infliacijai, Vilniaus rajono savivaldybė ieško sprendimų, kaip padėti gyventojams išspręsti nuolat augančių išlaidų klausimą. Vilniaus rajono savivaldybė yra viena iš nedaugelio visų 60 šalies savivaldybių, kurios subsidijuoja gyventojams komunalinių paslaugų kainos dalį. Savivaldybė iš savo biudžeto kompensuoja gyventojams galimybę už vandenį, nuotekų ir atliekų tvarkymą mokėti mažiau.

Geriamasis vanduo yra gyvybiškai būtinas žmogaus organizmui, todėl labai svarbu, kad jis būtų kokybiškas ir saugus. Centralizuotai tiekiamą vandenį geriantys vilniečiai ir kitų miestų gyventojai dėl jo kokybės kontrolės gali būti ramūs, o štai nuosavų gręžinių ar šulinių vandenį naudojantys gyventojai turėtų nepamiršti periodiškai jį patikrinti.

Gyvendami Danijoje, Belgijoje ar Nyderlanduose patirtume gerokai didesnę įsilaužimo riziką į savo būstą nei Lietuvoje. Draudikų statistika rodo, kad nuo vagysčių nukenčia dešimtkart mažiau butų gyventojų nei dėl vandens užpylimo atvejų. Kita vertus, stresas ir psichologinė trauma patyrus vagystę – kur kas didesni nei susidūrus su vandentiekio avarija.

„Už mano šypsenos, už kasdieninių treniruočių, už darbo ir drąsių idėjų slypi aistra. Aistra grožiui, madai, sveikai gyvensenai. Tai mane įkvėpė sukurti naują mineralinio vandens „Birutė“ dizainą“, – reklaminiame klipe, pristatančiame jos pačios kurtas natūralaus mineralinio vandens etiketes, sako modelis bei stilistė Asta Valentaitė. Garsios moters sukurtos etiketės dizainas pakeitė senąją „Birutės“ buteliukų išvaizdą, o naujasis Londone filmuotas klipas jau transliuojamas. Jį filmuojant D. Britanijos sostinės gatvėse tvyrojo 37 laipsnių karštis, o didžiausias smagus iššūkis buvo – kaip išsirinkti vieną iš šešiolikos stilisto Neil Stuart atvežtų rožinių suknelių.

Atsižvelgdama į tai, kad rugsėjo 2-ąją daugelyje Vilniaus mokymo įstaigų bus švenčiama tradicinė Mokslo metų ir žinių šventė, sostinės savivaldybės įmonė Vilniaus šilumos tinklai priėmė sprendimą sustabdyti suplanuotus hidraulinius bandymus Naujininkų mikrorajone, kad gyventojai tą dieną galėtų naudotis karštu vandeniu.

Vanduo sudaro 80 proc. žmogaus smegenų masės. Atrodytų, akivaizdu, kad įmonės turėtų rūpintis tuo, kokios kokybės vandenį ir kaip dažnai vartoja darbuotojai. Tačiau profesinės sveikatos ekspertai pastebi, kad kompanijos mieliau nemokamai darbuotojus girdo kava, kuri paskatina dehidrataciją. Tuo tarpu edukacijos apie vandens svarbą – labai trūksta.

Lietuvą, kaip ir daugelį Europos šalių šturmuojant karščio bangoms, sveikatos priežiūros specialistai įspėja ir apie išaugusius dehidratacijos atvejus. Svarbiausia – įsiklausyti į save ir gerti vandenį, kai jaučiamas troškulys, o ne per prievartą, kad nepakenkti savo organizmui.