Kylančios maisto produktų, paslaugų bei kuro kainos nemenkai paveikė daugybės šalies gyventojų asmeninį ar šeimos finansinį stabilumą. Dažnam kyla klausimai, ar pavyks įgyvendinti artimiausius planus, ar užteks lėšų tam tikriems pirkiniams bei veikloms, ar neteks griebtis „juodai dienai“ sukauptų santaupų? Visgi, tikslingai planuojant ir paskirstant savo finansus, šių problemų galima išvengti, tikinama pranešime spaudai.

Pastaruoju metu gyventojai dažnai klausia, kodėl Lietuvoje brangsta šildymas, nuo ko priklauso šilumos kaina, ką daryti, kad sąskaitos už šildymą būtų mažesnės? Vilniaus rajono savivaldybė ir komunalinės įmonės atsako į dažniausius gyventojų klausimus.

Rugsėjo mėnesis kasmetinis priminimas tėvams, kad jų vaikas (-ai) vienu žingsniu arčiau pilnametystės ir savarankiško gyvenimo. Įprastai tėvai šiam momentui ruošiasi kaupdami „studijų fondą“, tačiau vis dar maža dalis ne tik atsideda, bet ir investuoja santaupas. Analitikų teigimu, reguliariai investuodami atsidėtus pinigus kiekvieną mėnesį, tėvai gali sukaupti dvigubai didesnį fondą savo vaikams.

Artėjant šiltajam sezonui visi svajojame apie malonumą teikiančias pramogas ar veiklas, trumpas keliones po šalį ar atnaujintą garderobą, tačiau dažnai svajonės viršija mūsų galimybes, kai mėnesio gale gauname sąskaitas už būstą, telefoną, automobilį, internetą... Atrodo, sutaupyti – taip sudėtinga, o daugelis patarimų, kaip tai padaryti, prasideda nuo malonių dalykų atsisakymo. Tačiau tai – ne vienintelis kelias. Sutaupyti nemažą sumą pinigų galime ir atidžiai peržiūrėję būtinąsias mėnesio išlaidas, tikinama pranešime spaudai.

Praradus pagrindinį pajamų šaltinį kas trečias Lietuvos namų ūkis nesiskolindamas sugebėtų išgyventi iki 3 mėnesių. Lietuvos banko apklausoje dalyvavusių respondentų atsakymai atskleidžia, kad artimiausią pusmetį nusiteikę taupyti dauguma šalies gyventojų, todėl finansų ekspertai dalijasi trimis paprastais patarimais, kurie padėtų sukaupti norimą pinigų rezervą nepaslystant nuo pat pradžių.

Nors per pandemiją 2020 metai, kaip daug kas juokauja, buvo „atšaukti“, juos praskaidrinančių švenčių atšaukti tikrai nebūtina. Tačiau visgi norint ypatingai paminėti svarbias šeimai progas, vaikų gimtadienius ar vestuves, dažnai tenka išleisti nemažai pinigų, o kartais ir viršyti nusimatytus biudžetus. Tad šiandien tampa kaip niekad svarbu išmokti protingai valdyti savo išlaidas, bet tuo pačiu nepamiršti, o tuo labiau neatšaukinėti svarbių šeimai ar draugams progų. Tačiau kaip tai padaryti?

Lietuvoje kiekvienam vaikui valstybė kas mėnesį skiria 60,06 eurų universalią išmoką. Kaip juos panaudoti – išleisti ar taupyti, atsakomybė nuspręsti tenka tėvams. Bendrovės „NEO Finance“ inicijuotas gyventojų nuomonės tyrimas parodė, kad lietuviai gaunamus vaiko pinigus yra labiau linkę išleisti nei juos taupyti vaiko ateičiai ar investuoti.

COVID-19 protrūkis ir karantinas nepadarė pastebimos įtakos Lietuvos gyventojų tikslams ir prioritetams. Paklausti, kokiems tikslams taupo pinigus, gyventojai dažniausiai nurodė atostogas ir pramogas, būstą bei automobilį. Šis prioritetų sąrašas liko nepakitęs keletą pastarųjų metų.

Vieni pinigus mėgsta taupyti, kitiems – didžiausias malonumas juos leisti, treti linkę investuoti, o likusieji nors ir planuoja išlaidas, tačiau atsispirti pagundoms negeba. Psichoterapeuto Olego Lapino teigimu, pagal savo finansinius įpročius visi esame skirstomi į apdairiuosius, nerūpestinguosius ir sutelktus į resursus arba į poreikius. Todėl keturis pagrindinius elgesio su pinigais tipus išskiriantis specialistas pastebi – mūsų finansinį charakterį lemia gebėjimas tvarkytis piniginėje. O. Lapinui antrinantys finansų ekspertai priduria: tik perpratę savo kasdienius įpročius, išmoksime juos valdyti lengviau bei efektyviau.

Covid-19 pandemija neigiamai paveikė daugiau nei pusės (55 proc.) lietuvių finansinę situaciją. Be to, dėl koronaviruso krizės du penktadaliai (41 proc.) šalies gyventojų turėjo susitaikyti su sumažėjusiu atlyginimu, patyrė su užimtumu susijusias problemas ar neteko darbo. Vis tik pastaruoju metu iki trečdalio išaugusi taupančių gyventojų dalis rodo, kad šiai krizei lietuviai gali būti neblogai pasirengę. Tokius duomenis atskleidė tarptautinės kreditų valdymo bendrovės „Intrum“ visoje Europoje atliktas specialus pandemijos finansiniam poveikiui įvertinti skirtas Europos vartotojų mokėjimų tyrimas.

Puslapis 1 iš 2
 

 

Vieta Jūsų REKLAMAI
300x100px
Vieta Jūsų REKLAMAI
300x250px
Lietuva 24Litwa 24Литва 24Lithuania 24