Vadovaujantis ES galiojančiu apibrėžimu, reta liga – tai liga, kuria serga mažiau nei 5 iš 10 000 gyventojų. Šios ligos labai įvairios: jos gali pažeisti bet kurį žmogaus organą ar net kelias organizmo sistemas, tai yra dažnas daugiasistemis pažeidimas. Šiuo metu žinoma iki 8000 retų ligų, 80 proc. jų yra genetinės, kitos – retos hematologinės, onkologinės, autoimuninės, infekcinės ir kitos ligos. Apskaičiuota, kad retomis ligomis serga apie 6 proc. populiacijos (1 iš 17 asmenų); Europos Sąjungos šalyse narėse tai sudarytų apie 30 milijonų gyventojų, Lietuvoje – apie 180 000 gyventojų.

Lietuviai valgo per daug mėsos, skubėdami ir prie kompiuterio, kas antras dantis valo kartą per dieną ar rečiau, o savimi pasitiki tik trečdalis. Tačiau miego stygiumi nesiskundžia – vidutiniškai lietuvis išmiega 7,5 val. per parą, taip pat neblogai rūpinasi viso kūno švara. Pasak Vilniaus universiteto Visuomenės sveikatos instituto profesoriaus Rimanto Stuko, netinkami lietuvių mitybos ir fizinio aktyvumo įpročiai nesikeičia kelerius metus. Kai kurie iš jų – dar suprastėjo. Tokius gyvenimo būdo įpročius parodė vaistinių tinklo „Eurovaistinė" inicijuotas Didysis savijautos testas, kurį vos daugiau nei per mėnesį atliko 101 896 gyventojai.

2016 m. vasario 1 d. Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė, kad Zikos virusinės infekcijos epidemiologinė situacija kelia grėsmę visuomenės sveikatai tarptautiniu mastu dėl Zikos virusinės infekcijos nėštumo metu ir mikrocefalijos galimo priežastinio ryšio. Sveikatos apsaugos ministerija ragina keliaujančius laikytis specialistų rekomendacijų ir saugoti savo ir aplinkinių žmonių sveikatą.

Nušalimas – tai odos audinių pažeidimas žema temperatūra, kuri sukelia kraujagyslių spazmus. Ilgalaikis šalčio poveikis pirmiausia išplečia kraujagysles, o vėliau jos siaurėja, todėl blogėja audinių mityba ir pasirodo pabalusios odos plotai. Nušalimai dažniausiai atsiranda ant veido, nosies, rankų, kojų pirštų, šlaunų esant šaltam, drėgnam, vėjuotam orui. Pirmiausiai ima šalti galūnės: rankų ir kojų pirštai, nes jie blogiau nei kiti organai aprūpinami krauju. Taip pat sušalus gali išsivystyti ir hipotermija – bendras kūno atšalimas, kai žmogaus kūno temperatūra nukrenta 1–2 oC žemiau normalios kūno temperatūros, atsiranda drebulys, kalbos, judesių, koordinacijos sutrikimai, suretėja pulsas ir kt.

Siūloma sudaryti galimybę visiems artimiausiems žmonėms sužinoti apie paciento sveikatos būklę, kai pacientas nesugeba vertinti savo būklės.

Kasmet Lietuvoje diagnozuojama apie 1300 naujų krūties vėžio atvejų - tai dažniausiai moterims nustatoma onkologinė liga ne tik Lietuvoje, bet ir daugelyje pasaulio šalių, todėl spalis skelbiamas kovos su krūties vėžiu mėnesiu. Įtakos atsirasti krūties vėžiui gali turėti ne tik genetika, bet ir iš pirmo žvilgsnio nesusiję veiksniai: nutrauktas nėštumas, krūties trauma, sumušimas, ypač jeigu buvo stiprus, stresas, netinkamas gyvenimo būdas ar net nuolat krūtis spaudžianti liemenėlė. Pasak gydytojos onkologės Editos Juodžbalienės, pastaruoju metu krūties vėžiu suserga vis jaunesnės moterys, tad labai svarbu laiku pastebėti simptomus ir atpažinti ligą.

Lietuvoje sergamumo gripu pikas įprastai pastebimas žiemą (gruodį-sausį), tačiau gydytojai įspėja, kad ši labai sunkiai prognozuojama liga gali aktyvizuotis jau spalį ir tęstis iki gegužės pabaigos.

Nuo lapkričio 2 d. pradeda veikti viena pagrindinių e. sveikatos sistemos dalių – elektroninis receptas (e. receptas). Pasak sveikatos apsaugos ministrės Rimantės Šalaševičiūtės, tai dar viena ypač svarbi ir popierizmą bei klaidų tikimybę mažinanti E. sveikatos sistemos dalis, palengvinsianti vaistų išrašymą ir įsigijimą. Vaistų išrašymo procedūra bus paprastesnė, neliks erdvės klaidingoms dozuotiems, gydytojas galės tiksliai žinoti kokie vaistai pacientui buvo skirti ir ar jis juos įsigijo ir pan.

Siūloma sudaryti galimybę patiems artimiausiems žmonėms, t. y. paciento tėvams ir pilnamečiams vaikams, sužinoti apie paciento sveikatos būklę tais atvejais, kai pacientas raštiškai nėra įgaliojęs jokio kito asmens.

Baltijos šalyse atliktas tyrimas apie kontracepciją ir lytinį gyvenimą atskleidė, kad tik 10 proc. moterų Lietuvoje apie ilgalaikę kontracepciją sužino iš gydytojo. Tyrimas „Tiesos analizė" atskleidė 20-29 metų amžiaus moterų neinformuotumo sekso ir kontracepcijos klausimais problemą.