Seimas, atsižvelgdamas į valstybėje dėl masinio užsieniečių antplūdžio susidariusią kritinę situaciją ir į pastaruoju metu Baltarusijos režimo vykdomus nusikalstamus veiksmus ir hibridines atakas Lenkijos Respublikos atžvilgiu, nusprendė nuo lapkričio 10 d. vienam mėnesiui įvesti nepaprastąją padėtį. Per Lietuvos atkurtos nepriklausomybės istoriją nepaprastoji padėtis įvedama pirmą kartą.

Seimo narė Agnė Širinskienė kreipėsi į sveikatos apsaugos ministrą Arūną Dulkį bei jo politinę komandą ragindama garbingai į valstybės biudžetą iš savo lėšų grąžinti 5 tūkst. eurų, sumokėtus už skandalingai pagarsėjusias nuotraukas, kurias A. Dulkys atsisakė paviešinti visuomenei.

Seimas pritarė Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pataisoms (projektas Nr. XIVP-912(2) ir nustatė, kad darbuotojų sveikatos patikrinimai dėl užkrečiamosios ligos, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas, nebebus finansuojami valstybės biudžeto lėšomis. Nauji reikalavimai įsigalios gruodžio 1 d.

„Šiais metais minime daug iškilių datų, menančių bendrąjį mūsų valstybių kelią praeityje ir įpareigojančių siekti bendrų tikslų įgyvendinimo ateityje. Dabartis – tai iššūkių laikas. Abi valstybės ieško geriausių sprendimų dėl pandemijos, migracijos krizės suvaldymo, stiprina sienų apsaugą, tačiau taip pat svarbu plėtoti parlamentinius ryšius, bendradarbiavimą visose valstybės valdymo srityse, dalytis gerąja patirtimi ir ieškoti sprendimų klausimais, dėl kurių vis dar nėra bendro sutarimo“, – pabrėžė Tarpparlamentinių ryšių su Lenkijos Respublikos Seimu ir Senatu grupės pirmininkė Rita Tamašunienė.

Seimas pritarė siūlymui naujai pasiskiepijusiems 75 metų ir vyresniems asmenims skirti po vieną 100 eurų išmoką.

Per šiandien Seime surengtą spaudos konferenciją Lietuvos lenkų rinkimų akcijos - Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) parlamentarai Rita Tamašunienė, Beata Petkevič ir Česlav Olševski paragino vyriausybę prisiimti atsakomybę už sukeltą migrantų krizę, o šalies savivaldybes - vienodai paskirstyti atsakomybę ir pačius iš Baltarusijos atvykstančius migrantus. LLRA-KŠS Seimo narių manymu, migrantų krizę sukėlė konservatorių vykdoma kišimosi į Baltarusijos vidaus reikalus politika, nuo kurios pasekmių kenčia visų pirma mūsų šalies gyventojai, ypatingai Vilniaus ir Šalčininkų rajonų savivaldybės.

Antradienį į neeilinę sesiją, skirtą nelegalios migracijos problemoms spręsti, susirinkęs Seimas darbą baigė.

Birželio 17 dieną Lietuvos Seime buvo surengtas susitikimas žemės grąžinimo Vilniuje klausimu. Pasitarimą inicijavo Lietuvos regionų frakcija joje dirbančių Lietuvos lenkų rinkimų akcijos - Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) parlamentarų prašymu.

Lietuvos lenkų rinkimų  akcijos – Krikščioniškų šeimų sąjungos atstovai Seime įregistravo Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 21 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą, kuriuo siūloma galimybė už miestų teritorijoje esančią valstybės išperkamą žemę atlyginti lygiaverčiu miško sklypu, esančiu kaimo vietovėse.

Septyniolika trijų Seimo opozicinių frakcijų – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos, Lietuvos regionų ir Darbo partijos frakcijų - atstovai, atsižvelgiant į LRT vykdomus "nuolatinius ir esmingus įstatymų pažeidimus", siūlo kreiptis į LRT Tarybą ir ją paraginti "nedelsiant inicijuoti nepasitikėjimą LRT generaline direktore Monika Garbačiauskaite-Budriene ir atleisti ją iš pareigų nepasibaigus jos įgaliojimų laikui".

Puslapis 1 iš 111
 

 

Vieta Jūsų REKLAMAI
300x100px
Vieta Jūsų REKLAMAI
300x250px
Lietuva 24Litwa 24Литва 24Lithuania 24