Prekybos tinklo „Maxima" duomenimis, pirkėjų lojalumas lietuviškoms maisto prekėms nemenksta, o jų pirkinių krepšeliuose lietuviškų produktų kasmet vis daugiau. Šiais metais pirkėjų krepšeliuose net 7 prekės iš 10 yra pagamintos Lietuvoje, kai pernai jų buvo 6 iš 10.

Verslumu pasižymintys Z kartos atstovai yra kūrybingi, smalsūs ir drąsūs. „Būtų gerai, jei jie būtų ir sveiki", – įsitikinusi Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) sveikatinančios mitybos ugdymo dėstytoja Birutė Mielkuvienė. Racionali jaunų žmonių mityba – sveikatos pagrindas. Ji turi įtakos fizinei ir protinei raidai, mokymosi rezultatams, gyvenimo kokybei ir trukmei. Manoma, kad tvirti sveikos mitybos įpročiai, įgyti ir suformuoti vaikystėje ir paauglystėje, išlieka ir turi teigiamą įtaką sveikatai visą gyvenimą.

Japonija domisi lietuviškos jautienos produktais ir laukia, kada jie pateks į šios šalies rinką. Tą patvirtino Japonijos ambasadorė J. E. Kadzuko Širaiši (Kazuko Shiraishi), susitikusi su Lietuvos žemės ūkio ministre Virginija Baltraitiene.

Rusijai paskelbus embargą lietuviškos produkcijai, kalbama ne tik apie subsidijas maisto produktams, bet ir 5 proc. siekiantį lengvatinį pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą daržovių augintojams ir mėsininkams.

Žemės ūkio, Susisiekimo, Užsienio reikalų ir Ūkio ministerijos iki trečiadienio turi pateikti priemones, kurios bus taikomos, siekiant amortizuoti patiriamus nuostolius dėl Rusijos embargo.

Lietuva kreipsis į Europos Komisiją (EK) su prašymu leisti vykdyti intervencinius supirkimus. Tai nutarta pirmadienį dėl žemės ūkio produkcijos, žaliavų ir maisto produktų eksporto į Rusiją ribojimo sušauktame pasitarime.

Natūralių maisto produktų tiekėjai teigia, kad Lietuvos pirkėjas nėra išlepęs ir grįžta prie pamatinių vertybių bei skonio.
Nevalyti, skirtingų formų produktai vartotojams priimtinesni už atvežtinius ir atrodančius identiškai. Mat pastarieji asocijuojasi su nenatūralumu ir prasta kokybe. Verslininkai neslepia, kad renkantis nevalytas daržoves išlošiama ir kita prasme – jos ilgiau negenda.

Skurstantieji Lietuvos žmonės kitąmet gaus net keturiskart mažesnę Europos Sąjungos paramą maisto produktais.

Europos Komisija jau patvirtino, kad kitąmet paramai maistu iš intervencinių atsargų nepasiturintiesiems bus skirta tik per 6 mln. litų vietoj šiemet skirtų 27 mln. Nors vargingų žmonių, prašančių tokios paramos, nemažėja. Lietuvoje jų – pusė milijono.