Visų regiono šalių plėtra šiame verslo cikle, priešingai nei praėjusį dešimtmetį, išliko subalansuota. Tiesa, kai kuriose srityse išlieka įsisenėjusios problemos, kurių sprendimai būtini siekiant tolesnio progreso ir konvergencijos, teigia „Swedbank“ ekonomistai naujausioje Šiaurės ir Baltijos šalių apžvalgoje.

migracijos tempai Lietuvoje šiemet turėtų sumažėti, o į šalį grįžtančių lietuvių ar atvykstančių užsieniečių skaičius išliks stabilus, todėl grynoji emigracija gali būti mažiausia nuo 2000-ųjų, mano "Swedbank" analitikas. Nerijus Mačiulis sako, jog reali emigracija pernai buvo mažesnė nei skelbia oficiali statistika.

Kam gali patikti mokėti didesnius mokesčius? Su entuziazmu naujus ar padidintus esamus mokesčius gali priimti tik tie, kurie jokių mokesčių nemoka, o iš valstybės biudžeto gauna daug. Kaip žinia, tokių laimingųjų beveik nėra. Vis tik be mokesčių valstybė funkcionuoti negalėtų – lėšos reikalingos ir krašto apsaugai, ir viešosios tvarkos užtikrinimui, ir švietimui, ir sveikatos apsaugai ir daugybei kitų svarbių funkcijų.

Burbulu dažniausiai vadinama neracionaliais lūkesčiais pagrįsta, nuo realybės atitrūkusi ir izoliuota situacija, kuri, anksčiau ar vėliau turi baigtis. Finansų rinkose ir ekonomikoje burbulas yra situacija, kuomet aktyvo kaina atitrūksta nuo tikrosios jo vertės. Šiuo metu galima įžvelgti besipučiančių burbulų kai kuriose nekilnojamojo turto, vertybinių popierių ir, ypač, kriptovaliutų rinkose.

Lietuvoje tęsiasi stabili, nors ir neįspūdinga ekonomikos plėtra. Šiemet įsibėgėjo atlyginimų ir mažmeninės prekybos augimas, didėjo eksporto apimtys ir privataus sektoriaus investicijos. Kita vertus, iššūkių nemažėja, o horizonte matyti šio ekonomikos ciklo pabaigos kontūrai.

Svarus sterlingų uždirbantys emigrantai, jų perlaidas gaunantys lietuviai bei Jungtinės Karalystės (JK) rinką bandantys užimti eksportuotojai be džiaugsmo stebi šios valiutos nuvertėjimą. Ar jis pagrįstas ir ar blogiausia dar priešakyje?

Kodėl sulėtėjęs Lietuvos ekonomikos augimas beveik neturėjo jokios neigiamos įtakos biudžeto pajamoms? Kaip vertinti ateinančių metų biudžetą? Ar įspėjimai, kad išlaidos auga per daug ir gali pasikartoti 2008-ųjų scenarijus, yra pagrįsti? Ir svarbiausia, ar neteks naujų metų pasitikti su smarkiai išaugusia mokestine našta?

Pagrindinių vartojimo prekių kainų augimo artimiausioje ateityje tikėtis nederėtų, o kitąmet grįžtančią infliaciją lems augančios darbo sąnaudos bei dėl to brangsiančios paslaugos, sako „Swedbank" analitikas.

Šią savaitę visų akys nukreiptos į Graikiją, tačiau labiausiai tikėtina, kad Graikijos gyventojai referendume nuspręs susitaikyti su idėja gyventi pagal finansines galimybes, o euro zonos šalių skaičius išliks nepakitęs. Net ir blogiausiu atveju ekonominių procesų įtaka Graikijoje bus labai ribota – ekonominių ir finansinių ryšių su šia valstybe Lietuva turi mažai.

Technologijos neišvengiamai keičia pasaulinę darbo rinką ir šluote iš jos iššluos kai kurias profesijas. Pasaulinės tendencijos ir technologijų plėtra pakeis ir Lietuvos darbo žemėlapį, o tai gali lemti trumpesnę darbo savaitę, portalui delfi.lt prognozuoja „Swedbank" banko ekonomistas Nerijus Mačiulis.