Vos per tris mėnesius pigiausiam maisto prekių krepšeliui priklausančių produktų Lietuvos gyventojai nupirko daugiau nei 5 mln. vienetų, o kai kurių šio krepšelio prekių paklausa išaugo net 40 proc. Tokius rezultatus skaičiuoja lietuviškas prekybos tinklas „Maxima“, praeitų metų rugsėjo mėnesio pabaigoje sumažinęs 10–ies perkamiausių maisto prekių kainas.

Apsipirkti didžiuosiuose prekybos centruose yra pigiau nei nepriklausomose parduotuvėse, turgavietėse ar degalinėse, rodo slapto pirkėjo tyrimų agentūros „SeeNext“ atliktas kainų palyginimo tyrimas. Lietuvos prekybos įmonių asociacijos (LPĮA) iniciatyva atlikto tyrimo duomenimis, vidutinė pigiausių prekių krepšelio kaina didžiuosiuose prekybos centruose yra 31,33 Eur. Nepriklausomose parduotuvėse identiškas prekių krepšelis kainuoja 34,15 Eur, turgavietėse jo kaina – 36,29 Eur.

Sveikatos apsaugos ministerija papildė sveikatai palankesnių ir specialiu „Rakto skylutės“ simboliu žymimų maisto produktų sąrašą. Šis simbolis yra Europos Sąjungoje registruotas ženklas, kuriuo žymimi įprasti, bet sveikatai naudingesni produktai nei kiti tos pačios kategorijos gaminiai. „Rakto skylutės“ simboliu žymimi maisto produktai visoje Europoje, bet daugiausiai – Švedijoje, Danijoje, Norvegijoje, Islandijoje, Makedonijoje ir Lietuvoje.

Vyriausybė ir Seimas imsis visų priemonių, kad maisto kainos prekybos tinkluose nekiltų, sako Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) vadovas Ramūnas Karbauskis.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) per pirmąjį šių metų ketvirtį dėl įvairių neatitikimų (saugos, kokybės, atsekamumo, ženklinimo ir kt.) neleido realizuoti daugiau kaip 66 t įvairių maisto produktų. Daugiausiai maisto produktų buvo sulaikyta importo kontrolės metu – 40 t, neleista realizuoti rinkoje – 26 t ir sustabdyta gamyboje – 0,2 t.

Vienodų maisto produktų, parduodamų Lietuvoje ir kitose Europos Sąjungos (ES) šalyse, sudėtį lemia tai, kokios valstybės gamintojo fabrike jis pagamintas, sako į Lietuvą juos įvežančių įmonių atstovai.

Aukštos maisto produktų kainos gena lietuvius apsipirkti Lenkijoje. Tačiau ką daryti pensininkams, studentams ar minimalius atlygius gaunantiems šalies gyventojams? Nuolatinis taupymas, skaičiavimas, nuolaidų ir akcijų gaudymas, savo norų ir poreikių ribojimas... Kodėl savo šalyje reikia šitaip kovoti už išgyvenimą? Ar artimiausiu metu situacija pasikeis?

Fizinių ir technologijos mokslų centre (FTMC) tobulinama technologija, kuri leidžia du ar net daugiau kartų prailginti maisto produktų galiojimo laiką, išsaugoti maistinę jų vertę irpadidinti sveikatai naudingųmedžiagų kiekius. Netemperatūrinės maisto produktų pasterizacijos metodas gali ne tik pakeisti iki šiol taikomą temperatūrinę pasterizaciją, bet ir tapti pagrindiniu metodu kuriant super maistą.

Genetiškai modifikuoti organizmai (GMO) turėtų būti nurodyti ant Lietuvoje parduodamų maisto prekių etikečių. Tokiam Teisingumo ministerijos siūlymui trečiadienį pritarta Vyriausybės posėdyje.

Visose Vilniaus bažnyčiose prieš Velykas galima pamatyti vadinamąją Pasninko dėžę, skirtą rinkti maisto produktus vargstantiems žmonėms. Apie šią akciją, idėją padėti nepasiturintiems ir su tuo susijusias abejones kalbamės su Vilniaus Šv. Dvasios bažnyčios klebonu, žurnalo „Spotkania" („Susitikimai") redaktoriumi, kun. Tadeušu Jasinskiu.

Puslapis 1 iš 2
 

 

Vieta Jūsų REKLAMAI
300x100px
Vieta Jūsų REKLAMAI
300x250px
Lietuva 24Litwa 24Литва 24Lithuania 24