Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga (LLRA-KŠS) aktyviai siekia, kad milžiniškas komunalines sąskaitas gaunančios religinės bendruomenės už elektrą ir dujas mokėtų mažiau. Partija parengė ir įregistravo Seime atitinkamas įstatymų pataisas.

Vilniaus rajono savivaldybė didina finansavimą daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų remontui.

Lietuvos lenkų rinkimų akcijai – Krikščioniškų šeimų sąjungai atstovaujantys Seimo nariai Rita Tamašunienė ir Česlav Olševski per surengtą spaudos konferenciją kalbėjo apie vis kylančias kainas, pabrėžė šalies vyriausybės pasyvumą amortizuojant infliacijos poveikį kiekvienai šeimai ir atkreipė dėmesį, kad šioje centrinės valdžios neveiksnumo akivaizdoje pačios savivaldybės pradėjo tiesti pagalbos ranką savo gyventojams. Pirmoji puikų pavyzdį parodė Vilniaus rajono savivaldybė.

Lietuvos lenkų rinkimų akcijos – Krikščioniškų šeimų sąjungos vadovaujama Vilniaus rajono savivaldybė dar labiau plečia savo paramos gyventojams paketą. Taip savivaldybė reaguoja į smarkiai išaugusias kainas, įskaitant sąskaitas už šildymą ir, atitinkamai, padidėjusią gyventojų finansinę naštą.

Dėl drastiškai pakilusių žaliavų kainų padidėjo ir sąskaitos už šildymą bei vandenį. Reaguodama į smarkų kainų šuolį, Vilniaus rajono savivaldybės tarybos Lietuvos lenkų rinkimų akcijos – Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija įregistravo sprendimo projektą, kuris numato jau nuo š.m. sausio net 50 proc. dotaciją už šildymą gyventojams. Sausio-kovo mėn. laikotarpiui šiam tikslui Vilniaus rajono savivaldybės išleis net 2 mln. eurų.

Pastaruoju metu gyventojai dažnai klausia, kodėl Lietuvoje brangsta šildymas, nuo ko priklauso šilumos kaina, ką daryti, kad sąskaitos už šildymą būtų mažesnės? Vilniaus rajono savivaldybė ir komunalinės įmonės atsako į dažniausius gyventojų klausimus.

Nuo 2022 m. padvigubėjo valstybės remiamų pajamų (VRP) dydis, taikomas būsto šildymo išlaidų kompensacijai apskaičiuoti, todėl kompensaciją gali gauti daugiau žmonių, gaunančių mažesnes pajamas. Be to, dėl ekstremaliosios situacijos laikinai nevertinamas turimas turtas. Vilniaus rajono savivaldybė ragina gyventojus kreiptis bei sumažinti komunalinių sąskaitų naštą.

Šiandien paskelbtas lapkričio mėnesio vartotojų kainų indeksas patvirtino anksčiau skelbtus išankstinius duomenis – metinė infliacija, t. y. vidutinis kainų pokytis šių metų lapkričio mėn., palyginti su atitinkamu mėnesiu pernai, Lietuvoje viršijo 9 proc. Tai išties reikšmingas skaičius. Tačiau, tiek Europos Centrinio Banko, tiek Lietuvos banko vertinimu, šis infliacijos padidėjimas yra pereinamasis ir laikinas. Taigi, kas vyksta ekonomikoje ir koks yra centrinių bankų vaidmuo tokioje situacijoje?

Kaip rodo skaičiavimai, per pastaruosius 20 metų euro perkamoji galia Lietuvoje dėl infliacijos poveikio sumažėjo 38 procentais. Vis tik šalies gyventojai deramai neįvertina ilgalaikio infliacijos poveikio ir neskuba įdarbinti savo pinigų. Net 53 proc. respondentų juos laiko einamojoje sąskaitoje, daugiau nei trečdalis – saugo patys, rodo praėjusių metų pabaigoje „Spinter tyrimų“ atliktas tyrimas, kurį inicijavo „INVL Asset Management“.

Rugpjūtį pagal su kitomis ES valstybėmis narėmis metodologiškai suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI) apskaičiuota metinė infliacija sudarė 2,5 proc.

Puslapis 1 iš 2
 

 

Vieta Jūsų REKLAMAI
300x100px
Vieta Jūsų REKLAMAI
300x250px
Lietuva 24Litwa 24Литва 24Lithuania 24