Prasidėjus itin karštoms dienoms, Valstybinė darbo inspekcija atkreipia darbdavių ir darbuotojų dėmesį dėl karščio keliamo pavojaus dirbant. Vyraujant karštiems orams didėja ir nelaimingų atsitikimų darbe rizika, taip pat atidžiau reikėtų rūpintis sveikata. Darbas karštyje priskiriamas prie kenksmingų darbo sąlygų, primenama pranešime spaudai.

Asmeninių finansų ir mokymų kompanijai „M Capital“ vadovaujanti Gintė Leksienė jau nuo mažų dienų žinojo, kad norėtų tapti vadove. Šiandien ji gali atskleisti du būdus, kaip nukeliauti iki aukšto posto. Savo pavaldinius Gintė vadina kolegomis ir visuomet pasiteirauja, kaip jie jaučiasi. „Mūsų įmonėje jausti galima,“ – sako ji. Tad kaip tapti vadovu? Kaip išnarplioti arba užkirsti kelią intrigoms kolektyve ir išlaikyti deramą atstumą tarp „draugai“ ir „vadovas bei pavaldinys“ statusų? Gintę Leksienę šiais klausimais kalbina „Verslo pažintys“ bendruomenės įkūrėjas Vitalijus Krivencov ir Martynas Chaškauskas.

Darbo interviu kiekvienam – jaunam, vyresniam, su darbo patirtimi ar be jos – yra stresą ir nerimą keliantis procesas. Parduoti save duodama tik keliolika ar kelios dešimtys minučių, per kurias reikia suspėti parodyti savo patirtį ir atskleisti potencialą. Rita Karavaitienė, „CV-Online“ marketingo vadovė atskleidžia, kokie kandidatai darbo pokalbiuose dažniausiai laimi bei kokios interviu metu daromos klaidos garantuoja nesėkmę.

Vyriausybės kanclerio pirmasis pavaduotojas Lukas Savickas sako, kad situacija darbo rinkoje išlieka stabili, o į darbus grįžta vis daugiau asmenų.

Sakoma, kad lyderiais tampama, o ne gimstama. Gal yra atvirkščiai? Kokiomis savybėmis turi pasižymėti geras vadovas? Ar užtenka žinių, o gal reikia dar ir įgimtos empatijos bei charizmos? Visa tai sužinosite, perskaitę „Verslo pažintys“ interviu su „Circle K“ generaliniu direktoriumi Skirmantu Mačiuku.

Pasaulinė pandemija išjungė didelę dalį ūkio šakų visame pasaulyje. Dalis darbuotojų dirba iš namų, kitai darbuotojų daliai tiesiog nebėra ką dirbti, nes apribotas žmonių judėjimas. Kiekviena pandemijos savaitė didina riziką žlugti verslams ir taip pradanginti darbo vietas. Darbo rinkos sveikata yra vienas iš kritinių veiksnių, kurie nulems ekonomikos atsigavimo spartą.

Pandemija, paskelbtas karantinas ir dėl to pasikeitusi ekonominė situacija neišvengiamai paveikė darbo rinką. Kol dalis darbuotojų derina darbą iš namų ir vaikų priežiūrą, kiti turi sukti galvą dėl iškilusios grėsmės jų darbo vietai ir ribotų galimybių keisti karjeros kryptį. Kokių svertų šiandien turi darbuotojas, gavęs darbo pasiūlymą ar pats galvojantis apie naujus iššūkius?

Vis švelnėjant karantino sąlygoms mažmeninės prekybos įmonės vasaros metu, tikėtina, galės pasiūlyti laikinų sezoninių darbo vietų, tačiau jų gali būti daug mažiau nei norinčiųjų įsidarbinti. Karantino metu šalyje išaugęs nedarbas ir dvigubai sulėtėjęs darbo neturinčių žmonių įdarbinimas jau leidžia pajusti besikeičiantį balansą darbo rinkoje.

Per pirmuosius tris šių metų mėnesius Valstybinė darbo inspekcija (VDI) gavo 11 pranešimų apie įvykius darbe, dėl kurių darbuotojai mirė, ir 30 pranešimų apie įvykius darbe, kurių metu buvo sunkiai pakenkta darbuotojų sveikatai. Pagal šiuos pranešimus ištirti 4 mirtini ir 20 sunkių nelaimingų atsitikimų darbe.

Verslas šiuo metu susiduria su didžiuliu spaudimu: ne vienai įmonei dėl ekonominės krizės tenka grumtis išlikimo kovoje, kyla ir nesusipratimų bandant rasti sprendimus dėl darbuotojų. Šios ekstremalios situacijos metu ryškėja tai, kad darbdavys neturi daug įrankių, kaip tokios krizinės situacijos metu optimizuoti išlaidas, nes iš esmės visos galimos išeitys yra apribotos darbuotojo sutikimu. Kaip verslo atstovams nepadaryti skubotų sprendimų ir klaidų bei išvengti nesusipratimų su darbuotojais? Atsakymus pateikia advokatų kontoros „Magnusson“ darbo teisės ekspertė Rūta Didikė.

 

 

Vieta Jūsų REKLAMAI
300x100px
Vieta Jūsų REKLAMAI
300x250px
Lietuva 24Litwa 24Литва 24Lithuania 24