Keturi iš dešimties dirbančiųjų įsitikinę, kad užsieninis išsilavinimas - tai daugiau galimybių rasti gerą darbą Lietuvoje. Vakarietiško diplomo privalumų neginčija ir vietos darbdaviai, teigia specialistų paieškos portalas cvmarket.lt.

Valstybinė darbo inspekcija (VDI) per šių metų devynis mėnesius [1] gavo 29 pranešimus apie įvykius, dėl kurių darbuotojai mirė darbe. Praėjusiais metais tuo pačiu laikotarpiu buvo gauti 35 pranešimai dėl darbo vietoje žuvusių žmonių. 103 darbuotojai šiais metais darbe patyrė sunkias traumas.

Nuo liepos 1 dienos, įsigaliojus Darbo kodeksui, minimalią mėnesinę algą (MMA) galima mokėti tik nekvalifikuotiems darbuotojams, primena „Sodra“. Nežiūrint to, kvalifikuotų darbuotojų (pagal Ūkio ministerijos patvirtintą profesijų klasifikatorių), gaunančių ne daugiau nei MMA, skaičius paskutiniais duomenimis yra apie 140 tūkst. Į šį skaičių įtraukti ir pilną darbo dieną ir dalimi etato dirbantys žmonės.

Kartu su naujais mokslo metais prasidėjęs naujas darbuotojų ir darbų medžioklės sezonas atneša kozirių tiek darbdaviui, tiek darbuotojui, teigia specialistų paieškos portalas cvmarket.lt.

Šiuo metu Lietuvos įmonėse sukasi apie 3000 laisvų kėdžių, laukiančių, kol jas užims IT specialistai. Nors šių metų rugpjūčio 1 d. Lietuvos darbo biržoje (LDB) buvo registruota 134,1 tūkst. darbo ieškančių žmonių, nesutampa darbdavių ir darbuotojų lūkesčiai dėl darbo pobūdžio. LDB informuoja, kad šiuo metu dažniausiai darbo ieško pardavėjai, reklamos ir rinkodaros, apskaitos ir buhalterijos specialistai bei kt., tačiau daugiausiai darbuotojų trūksta transporto, pramonės ir IT sektoriuose. Toks neatitikimas ieškantiems darbo turi dvejopą išeitį – arba laukti, kol rinka prisitaikys prie darbuotojų lūkesčių, arba persikvalifikuoti. LDB duomenimis, pastarąjį variantą pasirinko daugiau nei 11390 darbo ieškančių asmenų.

Lietuvoje vis labiau trūksta darbuotojų, tad šalies ekonomika negali taip sparčiai augti. Analitikai prognozuoja, kad jeigu tendencijos nesikeis, apie ilgalaikį ekonomikos augimą svarstyti nereikėtų.

Vidurvasarį universitetų, kolegijų ir profesinių mokyklų absolventai suintensyvino darbo paieškas – liepą jų įsiregistravo 2 tūkst. – 0,7 tūkst. mažiau nei pernai. Daugiausiai – 51 proc. baigusių profesines mokyklas. Kas trečias įregistruotas absolventas buvo įgijęs aukštąjį universitetinį ir beveik 20 proc. – aukštąjį neuniversitetinį (koleginį) išsilavinimą. Tarp jų dominuoja teisės, kineziterapijos, buhalterinės apskaitos, medicinos ir socialinio darbo mokymo programas baigę jaunieji specialistai, praneša Lietuvos darbo birža.

Nuo 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojus naujam Darbo kodeksui pasikeitė ir Užimtumo įstatymo nuostatos. Iki šiol vykdytas Viešųjų darbų programas keičia Užimtumo didinimo programos, už kurių rengimą, organizavimą ir finansavimą atsakingos bus geriausiai savo gyventojų poreikius žinančios savivaldybės.

Š. m. birželio 1 dieną nedarbo lygis Šalčininkų rajone fiksuotas rekordiškai žemas ir sudaro vos 7,9 proc. Anot Darbo biržos specialistų, tokie skaičiai buvo stebimi 2009 metų pradžioje, dar prieškriziniu laikotarpiu.

Besibaigiantys mokslo metai ir prasidėjusi vasara kelia rūpestį jaunuoliams, planuojantiems per atostogas padirbėti. Vienas didžiausių darbdavių šalyje – Lietuvos paštas siūlo jaunimui galimybę padirbėti įvairiose Lietuvos vietose ir įgyti naudingos patirties, rašoma pranešime spaudai.