Antrinėje butų rinkoje Vilniuje fiksuojama nuosekli augimo tendencija. Tai lemia jog kainų skirtumas tarp naujos ir senos statybos butų sumažėjo. Dėl šios priežasties galima tikėtis ir naujų butų rinkos švelnaus atsigavimo. Tuo tarpu nuomos rinka po sezoniško šuolio pilnai sugrįžo į įprastas vėžes, tikinama pranešime spaudai.

Ispanija yra patraukli šalis ne tik turistams, bet ir emigrantams. O pastaruoju metu itin išpopuliarėjo nekilnojamojo turto įsigijimas būtent šioje šalyje – atostogoms, nuomai, šaltojo sezono praleidimui arba net nuolatiniam gyvenimui. Yra daugybė Ispanijos regionų ir miestų, iš kurių galima rinktis, bet vienas iš populiariausių – Alikantė ir jos provincija.

Laisvų butų pasiūla Vilniaus nekilnojamojo turto (NT) rinkoje nuo metų pradžios sumažėjo apie 13 procentų., o jų kainos per šį laiką pakilo 4,4 procento.

Per pastaruosius penkerius metus Vilniaus mieste augo ne tik pastatytų ir parduotų butų skaičius, tačiau ir jų kainos. Butai sostinėje tapo patrauklia investicija, vis daugiau žmonių ieškojo ir įsigijo antrąjį ar trečiąjį būstą, o reaguodami į paklausą nekilnojamojo turto (NT) vystytojai rinkai pateikdavo vis naujų projektų. Įregistruotų butų sandorių dinamiką analizuojantys Registrų centro analitikai pastebi, kad per paskutinius 5 metus butų kainos Vilniuje vidutiniškai padidėjo beveik pusantro karto.

Nors viešojoje erdvėje vis dažniau kalbama apie tai, kad vilniečiai mieliau renkasi butus sostinės centriniuose rajonuose, pastarųjų 12 mėn. pardavimų statistika rodo, kad daugiausia būstų vis dar parduodama toliau nuo centro esančiuose ramesniuose rajonuose, rodo NT plėtros bendrovės „Omberg“ duomenys.

Nepaisant pandemijos visame pasaulyje sukelto neapibrėžtumo, didelių pokyčių gyvenamojo nekilnojamojo turto (NT) rinkoje Lietuvos gyventojai nesitiki, rodo pasibaigus karantinui tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta visuomenės nuomonės apklausa. 64 proc. apklaustųjų prognozuoja, kad būsto kainos šalyje artimiausią pusmetį išliks nepakitusios arba keisis nežymiai 5 proc. ribose. Gyventojų nuostatų dėl nuosavo būsto pandemija taip pat nepakeitė: 6 iš 10-ies apklaustųjų yra įsitikinę, kad būstą ir toliau labiau apsimoka pirkti nei nuomotis.

Vilniaus pirminė gyvenamųjų būstų rinka vasario mėnesį fiksavo rekordą – butų pardavimo apimtys išaugo 19 proc. , palyginti su sausiu, o laisvų naujai pastatytų butų pasiūla per tą patį laikotarpį sumažėjo 9 proc. Butų pardavimas sostinėje augo nuo praėjusių metų rugsėjo, rodo bendrovės REWO atlikta analizė.

Praėję metai, pasižymėję naujų butų pardavimų ir pasiūlos rekordu sostinėje, išsiskyrė pirkėjų dėmesiu patiems naujausiems projektams – butų naujausiuose projektuose nupirkta daugiausiai nuo 2012 m. Vidutinės klasės butų pakla

Mindaugas Vanagas, CITUS įkūrėjas ir vadovas

Manęs pažįstami dažnai klausinėja, kada geriausia pirkti būstą, ar butai brangs, ar pigs. Pažiūrėkime: praėjusiais metais ženkliai augo paklausa – apie 40 proc., tačiau mažėjo išduodamų statybų leidimų skaičius (Vilniuje – 14 proc.), todėl, tikėtina, kad šiais metais naujos statybos būsto pasiūla smuks. Remiantis pamatine ekonomikos taisykle, teigiančia, kad mažėjant pasiūlai arba didėjant paklausai (o juo labiau, veikiant abiem šiems veiksniams), turi augti kainos. Esant minėtai rinkos situacijai Vilniuje kainų augimas gali siekti 16 proc. Vienintelis dalykas, ką galiu patarti, tai skubėti pirkti būstą jau dabar. O turint galimybę investuoti daugiau – pirkti du!

2019-ieji Lietuvos NT rinkoje buvo pažymėti stebinančio aktyvumo ir sėkmės. Vilniuje, preliminariais „Citus“ duomenimis, per 12 praėjusių metų mėnesių parduoti 5 932 butai ir kotedžai – vidutiniškai, po 494 per mėn. arba po 16 kasdien. Per visus 2018 m. sostinėje parduotas 4 281 būstas (vid. po 357). Vilniaus naujos statybos būsto rinka augo 39%. Kaune, atitinkamai, 2019 m. parduoti 1 062 būstai (vid. po 88,5 per mėn.), 2018 m. – 752 (vid. po 63 per mėn.), o rinka augo – 41%.