Pastarųjų metų duomenys rodo, kad nekilnojamojo turto rinkai augant, susidomėjimas būsto paskolomis neslūgsta.

Turėdami neribotas finansines galimybes, daugiau nei pusė šalies gyventojų gyvenamąjį būstą rinktųsi didmiestyje – jaunimą labiausiai vilioja senamiesčio dvasia ir centro šurmulys, vyresnius gyventojus – atokesni didmiesčių rajonai bei priemiesčiai. Kas šeštas šalies gyventojas apskritai pasirinktų gyvenimą atokesniame gamtos prieglobstyje šalia upės ar ežero. Tokias gyventojų preferencijas atskleidė „Citadele“ banko užsakymu bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta reprezentatyvi apklausa.

Jeigu esate kraustęsi bent 4 ar daugiau kartų, patenkate tarp dešimtadalio mobiliausių Lietuvos gyventojų, kurie yra mažiausiai prisirišę prie savo gyvenamosios vietos. Dauguma šalies gyventojų būstą keičia vos 1-3 kartus per gyvenimą, o trečdalis yra ypatingai sėslūs ir dar nėra patyrę, ką reiškia kraustymasis.

Lietuvos gyventojai savo būstą nuo vagių išvykdami ilgesniam laikui stengiasi apsaugoti įvairiais būdais. Ekspertai atkreipia dėmesį, kad ne visos turto apsaugos priemonės yra efektyvios, o kai kurie sprendimai yra panašūs į saviapgaulę. „Lietuvos draudimo" atliktas visuomenės nuomonės tyrimas parodė, kad siekdami apsaugoti savo būstą nuo vagystės gyventojai dažniausiai renkasi prašyti jį prižiūrėti kaimynų, jungia signalizaciją arba... viename iš kambarių palieka įjungtą šviesą. Tai - trys populiariausi Lietuvos gyventojų atsakymai į klausimą, kaip jie saugo savo būstą išvykdami.

Lietuvos bankas 2018 m. pabaigoje paskelbė, kad per metus būsto paskolų palūkanos išaugo 0,25 proc. punkto. Pasak ekspertų, tai neturėtų stabdyti nekilnojamojo turto (NT) rinkos, tačiau atėjus gilesnei krizei būstą pirkti būtų labai nepalanku.

„Pirkdami būstą gyventojai turėtų pagalvoti apie jo vertę ir likvidumą ateityje. Ar prireikus parduoti, bus galima tai padaryti greitai ir paprastai, ar vertė nebus nukritusi dėl priežasčių, kurias galima ir netgi reikėtų numatyti dar prieš įsigyjant turtą“, – pastebi Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) vadovas Mindaugas Statulevičius. NT specialistai dalijasi įžvalgomis, kaip pirkėjams apskaičiuoti galimą būsto vertę bei kokie būstai išliks paklausūs ir ateityje.

Rajono prestižas bei būsto likvidumas – kertiniai kriterijai, į kuriuos daugiausiai atsižvelgiama, perkant nekilnojamąjį turtą. Visgi, nuosavas būstas turi būti ne patrauklia investicija, bet ir patogia vieta gyvenimui. Tokie kriterijai, kaip atstumas iki artimiausių ugdymo įstaigų ir netgi laisvų vietų skaičius darželyje šiandien tampa svertais, nulemiančiais jaunų šeimų pasirinkimą, atkreipia dėmesį „Tokarija“ nekilnojamojo turto brokerė Karolina Lukaševičiūtė.

„Swedbank“ ekonomistų vertinimu, pastaruoju metu būsto rinka buvo gana aktyvi, tačiau naujų butų segmente buvo stebimi ir sulėtėjimo ženklai. Didelė butų pasiūla atnešė į Vilniaus naujų butų rinką ir kainų korekcijų.

Būsto kainos Lietuvoje yra tarp labiausiai padidėjusių visoje Europoje, įsilieti į darbo rinką baigus studijas tampa vis sunkiau, o būsto politikoje jaunimas nėra prioritetas. Tai patvirtino ir neseniai atliktas Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) mokslininkų tyrimas.

Jaunų šeimų būsto programai regionuose 2019 metais planuojama skirti 10 mln. eurų. Šios lėšos numatytos kitų metų biudžeto projekte, kuriam pritarė Vyriausybė.

Puslapis 1 iš 4
 

 

Vieta Jūsų REKLAMAI
300x100px
Vieta Jūsų REKLAMAI
300x250px
Lietuva 24Litwa 24Литва 24Lithuania 24