Skelbimų portaluose ir socialiniuose tinkluose kasdien puikuojasi dešimtys tūkstančių naudotų automobilių, kurie laukia naujų šeimininkų. Vieni automobiliai pavydėtinai prižiūrėti, kiti – turintys trūkumų. Specialistų duomenimis, mažiausiai 1 500 automobilių parduodami su įvardytais defektais, tačiau kasmet parduodama apie 10 000-15 000 automobilių su paslėptais defektais, kurių trūkumai pasimato naujam savininkui vos įsigijus transporto priemonę.

Jeigu kas nors skamba pernelyg gerai, vadinasi, veikiausiai taip ir yra. Tai – ne šiaip patarlė, o auksinė taisyklė, kurios negalima užmiršti skelbimų svetainėse ieškant išsvajoto pirkinio – pavyzdžiui, automobilio. Mat „per gerai“ dažnu atveju gali atrodyti ne sąžiningas pasiūlymas, o sukčių užmestas kabliukas.

Aplinkos ir Susisiekimo ministerijos siūlo taikyti griežtesnius aplinkosauginius reikalavimus transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto keliamai oro taršai bei transporto priemonių oro kondicionavimo sistemų pildymui fluorintomis šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis. Taip siekiama mažinti neigiamą šios veiklos poveikį aplinkai, užkirsti kelią nelegaliems ir nekokybiškiems šių paslaugų teikimo atvejams.

Spalio-gruodžio laikotarpis yra pats pavojingiausias visiems automobilių vairuotojams. Slidi kelio danga, prastas matomumas bei žema oro temperatūra išties kelia nerimą ir įspėja visus automobilio vairuotojus, jog būtina laikytis visų atsargumo priemonių eismo metu kelyje. „Lietuvos draudimo“ duomenys rodo, kad rudens mėnesiais žalų skaičius išties auga – pernai buvo 8 proc. didesnis, lyginant su visų metų mėnesiniu vidurkiu.

Tam, kad kvėpuotume kuo švaresniu oru, aplinkosaugininkai nuo rugsėjo 1 iki 17 d. tikrins transporto priemonių taršumą – teršalų kiekį automobilių išmetamosiose dujose. Kadangi oro taršos mažinimas tiesiogiai susijęs su oro kokybės gerinimu, labai svarbu, kad mūsų veikla būtų pagrįsta aplinkos tausojimo principais.

Advokatų kontoros COBALT asocijuotas teisininkas Juras Žymančius

Šių metų rugsėjį pirmą kartą Lietuvos istorijoje Vilniaus gatvėse pradeda važinėti autonominiai automobiliai. Juos į gatves „išleidža“ vienas iš prekybos tinklų, kuris šiomis transporto priemonėmis pristatinės pirkinius į namus. Išvydus autonominius automobilius gatvėse ne vienam kilo klausimas, ar gali automobilis be vairuotojo įsikišimo dalyvauti viešajame eisme?

Prasidedant rudeniui didžiųjų Lietuvos miestų keliai vėl prisipildo automobilių – tenka vežti vaikus į darželį ar mokyklą, keliauti į darbą, į eismą įsilieti bando ir mažiau patirties turintys studentai. Negana to, vairavimo sąlygas pablogina besikeičiantys orai, stringama eismo kamščiuose, šį laiką norima kompensuoti paskubant kitose vietose. Augant eismo intensyvumui tuo pačiu didėja ir avarijų skaičius – draudikai pastebi, kad draudžiamųjų įvykių keliuose padaugėja būtent prasidėjus rudeniui, ir pataria, kaip jų išvengti.

Tam, kad kvėpuotume kuo švaresniu oru, Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai rugsėjo 1–17 d. tikrins transporto priemonių taršumą – teršalų kiekį automobilių išmetamosiose dujose. Taip pat specialistai pataria, ką daryti gyventojams, jei jie kelyje sutinka taršų automobilį.

Lietuvoje asmeniniai lengvieji automobiliai, kaip ir motociklai bei mopedai, atlikti techninę apžiūrą (TA) vežami po 3 metų nuo pirmosios registracijos, o po to, kas dvejus metus. Tačiau TA stotyse dirbantys specialistai pastebi, kad pirmuoju bandymu teigiamą periodinės techninės apžiūros vertinimą gauna vidutiniškai apie 50-52 proc. transporto priemonių. Galima daryti išvadą, kad pusė Lietuvos automobilių iki apsilankymo TA stotyje važinėja turėdami trūkumų, rašoma pranešime spaudai.

Per tris mėnesius sostinėje priverstinai nuvežtos 755 ne pagal kelių eismo taisykles paliktos transporto priemonės – 480 iš neįgaliesiems skirtų vietų. Kasdien vidutiniškai nutempiama po 8 automobilius, dažniausiai pažeidimai fiksuojami Senamiestyje ir Naujamiestyje.