Realų pajamų augimą šių metų pradžioje stabdė infliacija – rodo „Sodros“ I ketvirčio gyventojų darbo pajamų apžvalga. Analizė atskleidžia ir iššūkius, su kuriais susiduria vaikus auginančios šeimos.

Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių) 2021 m. ketvirtą ketvirtį Sostinės regione buvo 1 858,8 EUR ir, palyginti su 2021 m. trečiu ketvirčiu, padidėjo 5,1 proc. Vidurio ir vakarų Lietuvos regione bruto darbo užmokestis buvo 1 536,9 EUR ir per ketvirtį išaugo 4,9 proc. Bruto darbo užmokesčio atotrūkis tarp šių regionų 2021 m. ketvirtą ketvirtį sudarė 321,9 EUR ir per ketvirtį padidėjo17 EUR.

Nuo šių metų pradžios padidintas darbo užmokesčio fondas, iš kurio mokami atlyginimai socialinės srities darbuotojams. Socialinių paslaugų įstaigų ir socialinių paslaugų srities darbuotojų darbo užmokesčio fondas padidintas 6,8 mln. eurų, o socialinės globos įstaigų darbuotojų – 4,4 mln. eurų, praneša Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.

„Versli Lietuva“ analitikų sukurta Savivaldybių duomenų bazė, kurioje pateikiama detali informacija apie ekonominį Lietuvos regionų vystymąsi, buvo atnaujinta ją papildžius 2020 m. duomenimis apie vidutinį neto ir bruto darbo užmokesčius. Ši informacija atskleidžia, jog praėjusiais metais visose Lietuvos apskrityse vidutinis darbo užmokestis augo.

Savivaldybių kultūros įstaigų kultūros ir meno darbuotojų atlyginimams valstybės biudžete šiemet papildomai skirta 1,6 mln. eurų, skelbia Kultūros ministerija. Vasario mėnesio duomenimis, dar 1,8 mln. eurų tam skyrė 54-ios šalies savivaldybės, vykdydamos su Kultūros ministerija pasirašyto bendradarbiavimo memorandumo nuostatas.

Nuo sausio didėja atlyginimai bendrojo ugdymo ir profesinių mokyklų vadovams, taip pat auklėtojams, akompaniatoriams, koncertmeisteriams, mokyklų bibliotekininkams, praneša Švietimo, mokslo ir sporto ministerija.

Nacionaliniame visuomenės sveikatos centre (NVSC) apsilankęs prezidentas Gitanas Nausėda tvirtina, kad epidemiologų ir kitų visuomenės sveikatos specialistų darbas yra per menkai apmokamas ir nuvertinamas, tad dėl to yra prarandami geri darbuotojai.

Lietuvą ir pasaulį šiemet stipriai krečiant koronaviruso pandemijai, atlyginimai Lietuvoje, lyginant su praeitais metais, augo beveik perpus mažiau, rodo „Baltic Salary Survey“ tyrimas. Dalis organizacijų išmokėjo mažiau priedų, įšaldė bazinius atlyginimus, atsisakė kai kurių papildomų naudų ir kitais būdais karpė išlaidas. Nors Baltijos šalių kontekste atlygiai Lietuvoje šiemet kilo ne sparčiausiai, čia organizacijos nusitiekusios optimistiškiausiai – 9 iš 10 įmonių kitąmet planuoja atlygius didinti vidutiniškai 4,1 procento.

Penktadalis jaunųjų Lietuvos gyventojų tikisi, kad po penkerių metų jų mėnesio pajamos atskaičius mokesčius viršys 2 000 eurų. Nors apskritai 18–25 metų jaunuoliai savo finansines perspektyvas Lietuvoje vertina geriau negu anksčiau, jaunos moterys galimybes ateityje vis dar apibrėžia kukliau negu jauni vyrai. Studijų ir darbo ar praktikos patirtis taip pat daro pastebimą įtaką jaunuolių lūkesčiams dėl pajamų.

Artėjant rudeniui daugelis įmonių ruošiasi galimiems naujiems iššūkiams. Kaip parodė karantino patirtis, išlikti ekstremaliomis sąlygomis verslai gali tik būdami lankstūs ir gebėdami prisitaikyti. Visgi kalbant apie darbo užmokesčio ar numatytų priedų darbuotojams keitimą, erdvės lankstumui yra tiek, kiek jos suteikia Darbo kodeksas. Tad kokias galimybes keisti darbuotojų darbo užmokestį ar mokamus priedus turi su sunkumais susiduriančios įmonės?