Penktadalis jaunųjų Lietuvos gyventojų tikisi, kad po penkerių metų jų mėnesio pajamos atskaičius mokesčius viršys 2 000 eurų. Nors apskritai 18–25 metų jaunuoliai savo finansines perspektyvas Lietuvoje vertina geriau negu anksčiau, jaunos moterys galimybes ateityje vis dar apibrėžia kukliau negu jauni vyrai. Studijų ir darbo ar praktikos patirtis taip pat daro pastebimą įtaką jaunuolių lūkesčiams dėl pajamų.

Artėjant rudeniui daugelis įmonių ruošiasi galimiems naujiems iššūkiams. Kaip parodė karantino patirtis, išlikti ekstremaliomis sąlygomis verslai gali tik būdami lankstūs ir gebėdami prisitaikyti. Visgi kalbant apie darbo užmokesčio ar numatytų priedų darbuotojams keitimą, erdvės lankstumui yra tiek, kiek jos suteikia Darbo kodeksas. Tad kokias galimybes keisti darbuotojų darbo užmokestį ar mokamus priedus turi su sunkumais susiduriančios įmonės?

Lietuvoje atlyginimai sparčiu tempu auga jau kelerius metus. Neretai pasigirsta kalbų, kad per sparčiai augantys atlyginimai mažina Lietuvos konkurencingumą tarptautinėse rinkose, ir taip yra griaunamas mūsų šalies augimo potencialas. Kita vertus, struktūriniai rodikliai kol kas nerodo jokių konkurencingumo praradimo ženklų.

Vidutinės gyventojų darbo pajamos per metus padidėjo 9,5 proc. ir trečiąjį ketvirtį siekė 1 277 eurus. Tokias ir didesnes draudžiamąsias pajamas uždirba kas trečias dirbantysis. Vis dėlto pajamų dydis ir jų augimo tempas regionuose skiriasi, rodo „Sodros“ trečiojo šių metų ketvirčio darbo pajamų apžvalga.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija skelbia, kad parengė kolektyvinę sutartį su švietimo, aukštųjų mokyklų ir mokslo darbuotojų profsąjungomis. Sutartyje įsipareigota pasiekti, kad 2025-aisiais vidutinis mokytojo darbo užmokestis sudarytų 130 proc. šalies atlyginimų vidurkio, o aukštųjų mokyklų dėstytojų, mokslo darbuotojų ir tyrėjų – 150 proc. Kuo gresia šie skaičiai universitetų akademinėms bendruomenėms?

Vidaus reikalų ministerija parengė Vidaus tarnybos statuto ir Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimus, siekdama įgyvendinti šių metų liepos 10 d. Vyriausybės ir profesinių sąjungų pasirašytą 2020 metų nacionalinę kolektyvinę sutartį.

2019 metais atlyginimai Lietuvoje sparčiai augo – pokytį pajuto dauguma šalies dirbančiųjų. Kilo tiek bazinio darbuotojų užmokesčio, tiek ir bendrosios grynosios pajamos. Atlygiai Kaune augo mažiau nei Vilniuje, bet atotrūkis mažėja. Tiesa, artimiausiais metais atlyginimų prieaugis gali būti nuosaikesnis, rodo kompanijos „Baltic Salary Survey“ reprezentacinis tyrimas, kurio metu išanalizuoti 200 tūkst. dirbančiųjų atlygio pokyčiai Baltijos šalyse.

Vyriausybė ir penkiolika profesinių sąjungų trečiadienį pasirašė Nacionalinę kolektyvinę sutartį, kuria sutariama 2020 metais didinti darbo užmokestį viešojo sektoriaus darbuotojams. Šis sprendimas palies apie 286 tūkst. darbuotojų, tarp jų ir pedagogus, ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigų auklėtojus, socialinius darbuotojus, pareigūnus bei kitus valstybės ir savivaldybių tarnautojus ir darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartis.

SEB bankas prognozuoja, kad šiemet Lietuvos BVP didės 3,2 proc., tačiau atsargiau vertina 2020 m. – tikimasi 2,4 proc. BVP augimo, taip pat kitąmet lėčiau turėtų augti ir atlyginimai.

Baigėsi laikai, kai „laiku mokamas atlyginimas“ ir „socialinės garantijos“ darbo skelbimuose būdavo pabrėžiami kaip darbdavio privalumai. Šiandien, kai dėl geriausių darbuotojų varžosi skirtingos organizacijos, kai jaunesni darbuotojai yra linkę daug dažniau keisti darbus, keičiasi ir žaidimo taisyklės.