Nuo sausio didėja atlyginimai bendrojo ugdymo ir profesinių mokyklų vadovams, taip pat auklėtojams, akompaniatoriams, koncertmeisteriams, mokyklų bibliotekininkams, praneša Švietimo, mokslo ir sporto ministerija.

Nacionaliniame visuomenės sveikatos centre (NVSC) apsilankęs prezidentas Gitanas Nausėda tvirtina, kad epidemiologų ir kitų visuomenės sveikatos specialistų darbas yra per menkai apmokamas ir nuvertinamas, tad dėl to yra prarandami geri darbuotojai.

Lietuvą ir pasaulį šiemet stipriai krečiant koronaviruso pandemijai, atlyginimai Lietuvoje, lyginant su praeitais metais, augo beveik perpus mažiau, rodo „Baltic Salary Survey“ tyrimas. Dalis organizacijų išmokėjo mažiau priedų, įšaldė bazinius atlyginimus, atsisakė kai kurių papildomų naudų ir kitais būdais karpė išlaidas. Nors Baltijos šalių kontekste atlygiai Lietuvoje šiemet kilo ne sparčiausiai, čia organizacijos nusitiekusios optimistiškiausiai – 9 iš 10 įmonių kitąmet planuoja atlygius didinti vidutiniškai 4,1 procento.

Penktadalis jaunųjų Lietuvos gyventojų tikisi, kad po penkerių metų jų mėnesio pajamos atskaičius mokesčius viršys 2 000 eurų. Nors apskritai 18–25 metų jaunuoliai savo finansines perspektyvas Lietuvoje vertina geriau negu anksčiau, jaunos moterys galimybes ateityje vis dar apibrėžia kukliau negu jauni vyrai. Studijų ir darbo ar praktikos patirtis taip pat daro pastebimą įtaką jaunuolių lūkesčiams dėl pajamų.

Artėjant rudeniui daugelis įmonių ruošiasi galimiems naujiems iššūkiams. Kaip parodė karantino patirtis, išlikti ekstremaliomis sąlygomis verslai gali tik būdami lankstūs ir gebėdami prisitaikyti. Visgi kalbant apie darbo užmokesčio ar numatytų priedų darbuotojams keitimą, erdvės lankstumui yra tiek, kiek jos suteikia Darbo kodeksas. Tad kokias galimybes keisti darbuotojų darbo užmokestį ar mokamus priedus turi su sunkumais susiduriančios įmonės?

Lietuvoje atlyginimai sparčiu tempu auga jau kelerius metus. Neretai pasigirsta kalbų, kad per sparčiai augantys atlyginimai mažina Lietuvos konkurencingumą tarptautinėse rinkose, ir taip yra griaunamas mūsų šalies augimo potencialas. Kita vertus, struktūriniai rodikliai kol kas nerodo jokių konkurencingumo praradimo ženklų.

Vidutinės gyventojų darbo pajamos per metus padidėjo 9,5 proc. ir trečiąjį ketvirtį siekė 1 277 eurus. Tokias ir didesnes draudžiamąsias pajamas uždirba kas trečias dirbantysis. Vis dėlto pajamų dydis ir jų augimo tempas regionuose skiriasi, rodo „Sodros“ trečiojo šių metų ketvirčio darbo pajamų apžvalga.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija skelbia, kad parengė kolektyvinę sutartį su švietimo, aukštųjų mokyklų ir mokslo darbuotojų profsąjungomis. Sutartyje įsipareigota pasiekti, kad 2025-aisiais vidutinis mokytojo darbo užmokestis sudarytų 130 proc. šalies atlyginimų vidurkio, o aukštųjų mokyklų dėstytojų, mokslo darbuotojų ir tyrėjų – 150 proc. Kuo gresia šie skaičiai universitetų akademinėms bendruomenėms?

Vidaus reikalų ministerija parengė Vidaus tarnybos statuto ir Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimus, siekdama įgyvendinti šių metų liepos 10 d. Vyriausybės ir profesinių sąjungų pasirašytą 2020 metų nacionalinę kolektyvinę sutartį.

2019 metais atlyginimai Lietuvoje sparčiai augo – pokytį pajuto dauguma šalies dirbančiųjų. Kilo tiek bazinio darbuotojų užmokesčio, tiek ir bendrosios grynosios pajamos. Atlygiai Kaune augo mažiau nei Vilniuje, bet atotrūkis mažėja. Tiesa, artimiausiais metais atlyginimų prieaugis gali būti nuosaikesnis, rodo kompanijos „Baltic Salary Survey“ reprezentacinis tyrimas, kurio metu išanalizuoti 200 tūkst. dirbančiųjų atlygio pokyčiai Baltijos šalyse.

Puslapis 1 iš 9
 

 

Vieta Jūsų REKLAMAI
300x100px
Vieta Jūsų REKLAMAI
300x250px
Lietuva 24Litwa 24Литва 24Lithuania 24