Dujos gruodį kainavo 1914 Lt/tne (tona naftos ekvivalento), su transportavimo mokesčiu, biokuras – 750 Lt/tne.
„Tai – dar vienas rimtas signalas Lietuvai, kad šilumos ūkio pervedimas nuo brangių gamtinių dujų prie biokuro yra būtina sąlyga siekiant mažesnių šilumos kainų galutiniams vartotojams“, – pranešime cituojamas Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Vytautas Stasiūnas.
Anot jo, norint pasiekti tokių rezultatų būtina užtikrinti paramą biokuro katilinių diegimui. „Pasitelkus paramą, šilumos gamybą iš atsinaujinančių energijos išteklių iki 2015 metų įmanoma padidinti iki 70 procentų, 2020 metais – iki 85 procentų“, – sako V. Stasiūnas.
Anot Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos pranešimo, i šsivysčiusių ES ir Skandinavijos šalių šilumos ūkiuose jau kelis dešimtmečius įdiegtos technologijos, brangias dujas pakeitusios pigesniu biokuru, kuris sudaro virš 80 proc. šilumos gamybai naudojamo kuro kiekio.
Lietuvoje naudojant šias technologijas pagaminama tik 19 proc. centralizuotai tiekiamos šilumos. „Tai neleistinai mažai žinant, kad biokuro resursų šalyje – daugiau negu reikia“, – konstatavo V. Stasiūnas.
Pasak Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos, remiantis Lietuvos energetikos instituto, Kauno technologijos universiteto, Lietuvos energetikos konsultantų asociacijos ekspertų išvadomis, Lietuvos atsinaujinančių energijos išteklių atsargos yra didesnės nei visos šalies poreikis šilumos gamybai.
Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (VKEKK) duomenimis, gamtines dujas vartojančiuose Lietuvos miestuose vidutinė šilumos kaina 2012-ųjų sausio mėnesį sudaro 30 ct/kWh, biokuru šildomuose – 20 ct/kWh.
Lietuvos energetikos mokslininkų skaičiavimu, 2020 metais šilumos kaina sudarys apie 25 ct/kWh tuose miestuose, kuriuose šiluma gaminama naudojant biokurą. Miestuose, kuriuose šiluma gaminama naudojant dujas, šilumos kaina sieks apie 50 ct/kWh.
