5 savivaldybės eksperimento tvarka piniginę socialinę paramą skirstys savo bendruomenės nariams pačios. Tokios atsakomybės ėmėsi Akmenės, Panevėžio, Radviliškio, Raseinių ir Šilalės savivaldybės.

Kitos Lietuvos savivaldybės, teikdamos   piniginę socialinę paramą, laikysis valstybės nustatytos tvarkos. Socialinę paramą sudaro socialinė pašalpa, kuri šiuo metu yra 350 litų, ir kompensacijos už šildymą bei šaltą ir karštą vandenį.

Vienas svarbiausių siūlymų, jau nuo sausio, įvertinus bendras šeimos išlaidas, piniginę paramą skirti atsižvelgiant į šeimos narių skaičių. T.y. pirmam šeimos nariui ir vienam gyvenančiam žmogui socialinė pašalpa bus kiek didesnė nei dabar, o kiekvienam paskesniam šeimos nariui ji bus diferencijuojama. Atitinkamai bus koreguojamos ir kompensacijos už šildymą ir karštą   bei šaltą vandenį.

„Įsivaizduokime tokią situaciją: du garbingo amžiaus senoliai gyvena dviese ir pagal pajamas bei turtą iš valstybės gauna pagalbą – kompensavimą už šildymą. T.y. šiuo metu yra įtvirtinti normatyviniai plotai, kiek kvadratinių metrų kompensuojama. Tokiu atveju pirmam asmeniui kompensuojami 38 kvadratiniai metrai, kitam – papildomai po 12 kvadratinių metrų. Tačiau, kad ir kaip gaila, atsitinka, kai žmogus lieka gyventi vienas. Tuomet jam tie tik 38 kompensuojami kvadratiniai metrai labai apsunkina situaciją. Šiuo atveju vienam likusiam žmogui, vienam gaunančiam socialinę paramą kompensuojamo ploto normatyvas yra padidintas“, – aiškino socialinės apsaugos ir darbo ministras Donatas Jankauskas.

Pagal įstatymą bus remiami ilgai nedirbę ir galiausiai įsidarbinę asmenys. Artimiausią pusmetį jiems bus paliekama dalis pašalpos, kol užsitikrins didesnį atlyginimą. Tačiau nedirbantiems asmenims pašalpa palaipsniui   mažės ir bus teikiama tik penkerius metus. Iki šiol piniginę paramą galima buvo gauti neribotą laiką.

Dar viena naujovė – į kompensacijas už šildymą, karštą ir šaltą vandenį galės pretenduoti ir būstą nuomojantys asmenys. Pavyzdžiui, nepasiturintis žmogus, gyvenantis 50 kvadratinių metrų nuomojamame bute, galės tikėtis, kad valstybė jam padengs visą šildymo kainą.

Iki šiol į tokias kompensacijas galėjo pretenduoti tik tie socialiai remtini žmonės, kurie gyvena nuosavame būste.

Po trejų metų, apibendrinus savivaldybių patirtį, bus apsispręsta kokia toliau piniginės socialinės paramos sistema bus Lietuvoje.

Virginija Motiejūnienė
LTV „Panorama“

www.lvcom.eu