Kaip informavo Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vedėjas Ruslan Narunec, pastaraisiais metais deklaruojamų pasėlių plotų skaičius auga. 2014 m. rajono gyventojai deklaravo 38, 8 tūkst. hektarų, kitais - 39,5 tūkst. ha, 2016 m. - 41 tūkst. ha, pernai - 42,7 tūkst. ha, o šiemet -beveik 44 tūkst. ha, t. y. deklaruoti žemės plotai išaugo beveik 8 procentais.
„Tendencija gera. Deklaruojamų pasėlių ir žemės naudmenų plotų augimas nuteikia optimistiškai, nors deklaruojančių žmonių skaičius kasmet auga ir šiemet paraiškas pateikė 3800 žmonių. 2015 m. pateikusių paraiškas buvo 4104, 2016 m. - 3970, pernai - 3871, t. y. per ketverius metus deklaravusiųjų skaičius sumažėjo 304 žmonėmis“, - analizavo R. Narunec.
Tačiau skyriaus vedėjas pridūrė, kad duomenys nuolat tikrinami ir koreguojami, nors deklaravimo terminas baigėsi š. m. liepos 2 dieną.
„Apskritai bendras pasėlių ir žemės ūkio naudmenų deklaravimo laikotarpis baigėsi birželio 4 dieną, tačiau dėl vėlavusios sėjos buvo keliomis dienomis pratęstas, o vėliau dar irgi galima buvo deklaruoti, tačiau už kiekvieną pavėluotą darbo dieną išmokos suma buvo mažinama 1 procentu. Šios sankcijos disciplinuoja vėluojančiuosius“, - aiškino pašnekovas. Aktyviausiai pasėlius deklaravo Paberžės (apie 6 tūkst. ha), Sužionių, Nemenčinės kaimiškosios (apie po 4 tūkst. ha) ir Buivydžių (apie 3 tūkst. ha) gyventojai.
Pasak Žemės ūkio skyriaus vedėjo, mažesnių ūkių savininkai tikriausiai atsisako ūkininkauti ir perduoda turimus plotus vidutiniams ir stambesniems ūkiams. Jų savininkai turi didesnių galimybių: turi geresnę materialinę-techninę bazę ir daugiau patirties realizuojant produkciją. Statistiniais duomenimis, Vilniaus rajone nėra itin stambių ūkių žemvaldžių ir tik du ūkiai gali pasigirti, kad dirba daugiau nei 1 tūkst. ha ploto žemę. 8 savininkai turi plotus iki tūkstančio hektaro, 50 - iki 500 hektarų, o dominuoja maži ūkiai (apie 3 tūkst.), dirbantys iki 10 hektarų ploto ūkiuose.
Šiemet populiariausios auginamos kultūros yra kviečiai ir miežiai. Šiais metais kviečiais apsėta apie 12 tūkst. hektarų, miežiais - 1,6 tūkst. ha (pernai - 1,1 tūkst.). Mažiau, palyginti su praėjusiais metais, pasėta grikių. Rapsų plotai išliko tokio pat lygio.
Rajone sėkmingai plėtojasi ir vis labiau populiarėja bitininkystė. Šiemet užregistruota per 7 tūkst. bičių šeimų, o prie avilių plušėjo beveik 300 bitininkų, t. y. 2 proc. daugiau nei pernai.
„Ūkininkai vis dažniau sėja ir ankštines kultūras (žirnius, pupas, mišinius), nes Vyriausybė finansiškai stimuliuoja įvairovę ir ūkininkai pasinaudoja proga gauti didesnes išmokas, kas suprantama ir pagirtina“, - teigia vedėjas.
Anot jo, gera naujiena ta, kad beveik visos rajono seniūnijos įtrauktos į nederlingų žemių zoną. Nepateko į ją tik Šatrininkų seniūnija, kur dirvožemio žemės našumo rodiklis viršijo 34 proc. ribą. Praktiškai tai reiškia, kad ūkininkai gaus 50-60 eurų daugiau. Tai - protingas žingsnis, nes vidurio Lietuvoje, kur žemė derlingesnė, ūkininkai prikulia, pavyzdžiui, po 6 tonas kviečių iš hektaro, o Vilniaus krašte - perpus mažiau. Be to, liepos 4 d. visoje šalyje buvo paskelbta ekstremali situacija dėl nuo balandžio besitęsiančios sausros. Tai gerai dėl to, kad Nacionalinė mokėjimo agentūra liberaliau žiūrės į ūkininkų prisiimtų įsipareigojimų vykdymą - įvairių projektų įgyvendinimo terminų ir t. t.
Tačiau nelabai maloni žinia tai, kad nuo 2020 metų Europos Sąjunga planuoja 15 proc. mažinti išmokas Lietuvos ūkininkams. Tiesa, Lietuvos Vyriausybė su tuo kategoriškai nesutinka ir bando derėtis.
Ne itin optimistiškos yra prognozės dėl šių metų žieminių javų derliaus - dėl pavasarinės sausros gali sumažėti 30 - 50 procentų. Sumažės ir šieno tonažas. Pirmoji šienapjūtė nebuvo įspūdinga ir vienintelė viltis, kad po gausaus lietaus atolas kompensuos nuostolius.
Galvijų skaičius rajone išlieka maždaug toks pat, pavyzdžiui, karvių rajone yra per 5 tūkst., tačiau mažėja auginamų kiaulių. 20 tūkst. rodiklis išsilaiko tik dėl bendrovės „Cesta“ gamybinių pajėgumų. Sumažėjo laikomų arklių (1,4 tūkst.), padaugėjo auginamų avių ir ožkų, pastarųjų yra apie tūkstantį.
Kaip pabrėžė R. Narunec, deklaravimo procesas sėkmingai baigėsi todėl, kad 97 proc. deklaracijų užpildė atitinkamai parengti ir apmokyti seniūnijų darbuotojai.
„Pasėlių deklaracijų pildymo sistema ganėtinai komplikuota ir paini, todėl specialistų pagalba itin svarbi ir reikalinga. Iš dalies jie išlaikomi Žemės ūkio ministerijos, bet kartu ir savivaldybės lėšomis“, - aiškino Žemės ūkio skyriaus vedėjas. Pridūrė, kad tai - konkreti savivaldybės parama ir pagalba, kurios vienas veiklos prioritetų yra tenkinti gyventojų poreikius.
Zygmunt Ždanovič
Vilniaus krašto savaitraštis
