Kai kurie ministrai suabejojo pasirinktąja vieta, nes ji kliūva gamtosaugininkams. Šie baiminasi galimo neigiamo statybų poveikio Kuršių marioms ar visai Kuršių nerijai.
„Mes baiminamės, kad gali tekti gilinti Klaipėdos uosto kanalą, kas galėtų atsiliepti visai Kuršių marių ekosistemai. Dėl to į Kuršių marias patektų sūraus vandens iš jūros. Kitas faktorius, dėl ko nerimauja gamtosaugininkai, tai vizualinė tarša, kuri galėtų įtakoti Kuršių nerijos vaizdą, užstodama tam tikras panoramas“, – teigė Kuršių nerijos nacionalinio parko direktorius Tomas Tukačiauskas.
Gamtosaugininkai sako dar nežinantys tikrųjų statybos apimčių, nors jau skelbta, kad visas terminalas tilps ant vieno laivo.
Premjeras Andrius Kubilius tikina, kad suskystintųjų dujų terminalas prie Kiaulės nugaros iškils tik išsamiai išnagrinėjus galimą jo poveikį aplinkai. Tačiau Kiaulės nugara, kaip ir anksčiau siūlyta, lieka pagrindinė vieta. Esą statyti kitur, pavyzdžiui, Būtingėje, kur planuojamas ir giliavandenis uostas, truktų pernelyg ilgai ir kainuotų daug brangiau.
„Bus vertinamas poveikis visai aplinkai ir galutiniai sprendimai bus daromi atsižvelgiant į visus poveikio aplinkai vertinimo aspektus – kaip gali paveikti aplinką kanalo gilinimas ir kaip apsaugoti Kuršių neriją. Tokios pat problemos buvo svarstomos ir kai pagrindinis uosto kanalas buvo gilinamas iki 12 metrų“, – sakė jis.
Anot energetikos ministro Arvydo Sekmoko, suskystintųjų dujų terminalą pripažinus valstybinės svarbos objektu, jo statyba judės daug sparčiau – lengviau bus spręsti žemės paėmimo klausimus ar teritorinius ginčus.
„Tai iš tikro paskatins kitas žinybas aktyviau spręsti žemės, poveikio aplinkai vertinimo klausimus, uosto įsitraukimą į šitą projektą, kadangi projektas bus vystomas Klaipėdos uosto teritorijoje. Statuso projektui suteikimas pabrėžia projekto svarbą ir įpareigoja visas žinybas, dalyvaujančias projekte, spartinti jo eigą“, – kalbėjo ministras.
Premjero teigimu, Lietuva terminalą pasistatys be Europos Sąjungos paramos, kurios panašiam objektui labai nori kaimynai latviai – vien valstybės ar jos valdomos įmonės „Klaipėdos naftos“ lėšomis. Neatmetama, kad ateityje gali būti pritraukta ir privataus kapitalo.
Beveik milijardą litų kainuosiantį terminalą planuojama pastatyti iki 2014-ųjų pabaigos.
Sparčiau statyti objektą, kuris sumažintų Lietuvos priklausomybę nuo vienintelio rusiškų dujų tiekėjo „Gazprom“, ragina ir Prezidentė Dalia Grybauskaitė, kuri pati žada apsilankyti Klaipėdoje ir susipažinti su būsima statybos vieta.
Aurelija Malakauskaitė
LTV „Šiandien“