Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM), reaguodama į vaikų paėmimo iš tėvų atvejus ir visuomenėje kilusias reakcijas, ketvirtadienį pranešė inicijuojanti vaiko teisių apsaugos pakeitimus.

Sakoma, kad į kiekvieną šeimą ateina būtent toks vaikas, kurio labiausiai reikia tėvams, kad jie ūgtelėtų kaip asmenybės. Tačiau tėvams taip atrodo toli gražu ne visada, kartais jie turi savo išankstinį įsivaizdavimą, o kartais net ir planą, kaip augs ir gyvens jų vaikas. Vadinamieji super ar ultra tėveliai, norėdami savo vaikams gero, be galo stengiasi ir galiausiai nė patys nepajunta, kaip ima perdėtai juos kontroliuoti. Besaikis, neįsisąmonintas noras reguliuoti vaikų gyvenimą iki mažiausių smulkmenų tampa ne tik natūralios raidos stabdžiu, bet ir gali sukelti psichologinių problemų, rašoma pranešime spaudai.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro lapkričio 6 dienos duomenimis, Panevėžio ir Šiaulių vaikų darželiuose salmonelioze serga vienuolika vaikų.

Kokioje aplinkoje vaikui yra nesaugu? Kas konkrečiai kelia grėsmę vaiko sveikatai, saugumui ir gyvybei ir kokie rizikos veiksniai lemia tai, jog kartais tenka vaiką paimti iš jam nesaugios aplinkos?

Sveika mažų vaikų mityba daugeliui tėvų – vis dar nežinoma žemė. Tai patvirtino ir rugsėjo mėnesį Lietuvoje atlikta tėvų apklausa. Jos rezultatai pristatyti kampanijos „Mažasis nėra didelis“ renginyje, į kurį dviejų dukterų mama Laura Mazalienė pakvietė susirinkti žinomas mamas tinkaraštininkes iš visos Lietuvos. Renginio metu L. Mazalienė pristatė pagrindines įžvalgas, kaip Lietuvos tėvai maitina savo 1–3 metų amžiaus vaikus, gydytoja dietologė Lina Barauskienė komentavo apklausos rezultatus bei atsakinėjo į mamoms aktualius klausimus.

Mokslo metams įsibėgėjus, prie mokyklos režimo jau priprato ir mokiniai, ir jų tėvai. Tačiau yra dalykų, kuriuos mokytojai ir vaikų psichologai kasmet primena tėvams. Kodėl svarbu laiku ateiti į mokyklą, kam yra skirti namų darbai ir kodėl girdint vaikui reikia pozityviai kalbėti apie mokytoją? Į šiuos klausimus atsako psichologė Asta Blandė ir Kauno „Šiaurės licėjaus“ ugdymo vadovė ir pradinių klasių mokytoja Rūta Kuodienė.

Po plačiai nuskambėjusio vaikų paėmimo atvejo Kaune socialiniuose tinkluose dalijamasi nuotrauka iš vaiko teisių apsaugos specialistų ir policijos reido Šiauliuose.

Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga su švietimo ir mokslo ministre Jurgita Petrauskiene aptarė vaikų maitinimo aktualijas.

Lietuvos mokyklos žingsnis po žingsnio skaitmenizuojasi. Kai kurios mokyklos jau suteikia galimybę valgyklose atsiskaityti mokėjimo kortelėmis, mokyklose taip pat diegiami elektroniniai moksleivio pažymėjimai, integruoti su e-piniginės funkcija. Vaikams siūlomos ir apyrankės, kuriomis atsiskaitoma kaip bekontaktėmis mokėjimo kortelėmis. Tėvai noriai domisi šiomis technologijomis − vieniems rūpi, kad vaikas išmoktų valdyti finansus, kitiems aktualu, kad tiesiog jie nepamestų monetų ar banknotų. Tad kokie turėtų būti pirmieji žingsniai elektroninių kišenpinigių link?

Moksleiviai iš mažomis pajamomis disponuojančių šeimų aukštąjį mokslą pasiekia du kartus rečiau nei vaikai iš likusių šeimų. Į Lietuvos aukštąsias mokyklas įstoja vos 25 proc. 8 klasę lankiusių moksleivių, kilusių iš nepasiturinčių šeimų. Tarp aukštesnio socioekonominio statuso šeimų vaikų pasiekusių aukštąjį mokslą – dvigubai daugiau. Tokius skaičius atskleidžia Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro (MOSTA) atliktas tyrimas, kuriuo siekiama išsiaiškinti ar aukštasis mokslas Lietuvoje yra prieinamas.

 

 

Vieta Jūsų REKLAMAI
300x100px
Vieta Jūsų REKLAMAI
300x250px
Lietuva 24Litwa 24Литва 24Lithuania 24