Aleksandras Izgorodinas, „Citadele“ banko ekonomistas

2024-uosius rinka pradėjo optimistinėmis nuotaikomis: tiek rinkos dalyviai, tiek paskolų turintys gyventojai ir verslai nekantrauja, kada gi pasaulio centriniai bankai pirmą kartą sumažins bazinę palūkanų normą. Tačiau kol Europoje klausiama „kada?“, JAV pradedama klausti „ar?“. Kokią riziką atsargi JAV centrinio banko politika keltų Lietuvos verslui?

Simona Striževska, „Citadele“ grupės įmonės „CBL Asset Management“ ekonomistė

Augančios kainos ir palūkanos neramina daugelį – visos pagrindinės bazinės palūkanų normos liepos pabaigoje padidintos jau vienuoliktą kartą nuo 2022 m. kovo mėn. prasidėjusio kėlimo. JAV Federalinė rezervų sistema (FRS) pakėlė palūkanų normų intervalą iki 5,25–5,5 proc., Europos Centrinis Bankas (ECB) indėlių palūkanų normas iki 3,75 proc., o refinansavimo – iki 4,25 proc. Tačiau pastaruoju metu daugėja diskusijų apie pasiektą aukščiausią palūkanų tašką – ar didieji pasaulio centriniai bankai rudenį sustos kelti palūkanas?

Europos Centriniam Bankui (ECB) sumažinus bazinę palūkanų normą iki nulio ir 2015 metais pradėjus išplėstinę turto pirkimo programą, buvo baiminamasi smarkiai euro zonoje padidėsiančios pajamų ir turto nelygybės, tačiau ekonomistų skaičiavimai rodo, kad skatinamoji pinigų politika per pastaruosius metus padėjo mažinti gyventojų pajamų nelygybę.

Lietuvos bankas 2018 m. pabaigoje paskelbė, kad per metus būsto paskolų palūkanos išaugo 0,25 proc. punkto. Pasak ekspertų, tai neturėtų stabdyti nekilnojamojo turto (NT) rinkos, tačiau atėjus gilesnei krizei būstą pirkti būtų labai nepalanku.

Visi bankai turi veikti sąžiningai ir profesionaliai, o tai reiškia - ir suprantamai pateikti klientams informaciją.