Pandemija, paskelbtas karantinas ir dėl to pasikeitusi ekonominė situacija neišvengiamai paveikė darbo rinką. Kol dalis darbuotojų derina darbą iš namų ir vaikų priežiūrą, kiti turi sukti galvą dėl iškilusios grėsmės jų darbo vietai ir ribotų galimybių keisti karjeros kryptį. Kokių svertų šiandien turi darbuotojas, gavęs darbo pasiūlymą ar pats galvojantis apie naujus iššūkius?

Vis švelnėjant karantino sąlygoms mažmeninės prekybos įmonės vasaros metu, tikėtina, galės pasiūlyti laikinų sezoninių darbo vietų, tačiau jų gali būti daug mažiau nei norinčiųjų įsidarbinti. Karantino metu šalyje išaugęs nedarbas ir dvigubai sulėtėjęs darbo neturinčių žmonių įdarbinimas jau leidžia pajusti besikeičiantį balansą darbo rinkoje.

Per pirmuosius tris šių metų mėnesius Valstybinė darbo inspekcija (VDI) gavo 11 pranešimų apie įvykius darbe, dėl kurių darbuotojai mirė, ir 30 pranešimų apie įvykius darbe, kurių metu buvo sunkiai pakenkta darbuotojų sveikatai. Pagal šiuos pranešimus ištirti 4 mirtini ir 20 sunkių nelaimingų atsitikimų darbe.

Verslas šiuo metu susiduria su didžiuliu spaudimu: ne vienai įmonei dėl ekonominės krizės tenka grumtis išlikimo kovoje, kyla ir nesusipratimų bandant rasti sprendimus dėl darbuotojų. Šios ekstremalios situacijos metu ryškėja tai, kad darbdavys neturi daug įrankių, kaip tokios krizinės situacijos metu optimizuoti išlaidas, nes iš esmės visos galimos išeitys yra apribotos darbuotojo sutikimu. Kaip verslo atstovams nepadaryti skubotų sprendimų ir klaidų bei išvengti nesusipratimų su darbuotojais? Atsakymus pateikia advokatų kontoros „Magnusson“ darbo teisės ekspertė Rūta Didikė.

Koronaviruso plitimo padarinius iš karto pajuto darbuotojai ir darbdaviai. Todėl labai svarbu, kad sprendimus dėl darbo organizavimo keitimų tiek valdžios institucijos, tiek darbdaviai priimtų labai greitai. Vilniaus universiteto Teisės fakulteto dekanas, Darbo kodekso rengimo grupės vadovas ir Darbo kodekso komentaro autorius prof. Tomas Davulis trumpai aptaria, kokie yra karantino padariniai darbuotojo ir darbdavio santykiui, kaip darbo teisė šiuo metu reguliuoja tokias situacijas. Teisininkas dalijasi įžvalgomis apie darbo teisės nuostatų taikymą šiomis ypatingomis sąlygomis.

Nors gydytojai ir mokslininkai vieningai teigia – darbo pamainomis žala yra neginčijama, statistika rodo, kad tokio tipo darbo pozicijų skaičius pasaulyje išlieka stabilus ir nekintantis. Europos valstybėse pamainomis darbuojasi apie 15-20 proc. visų dirbančiųjų, Lietuvoje – apie 15 proc. darbingo amžiaus žmonių. Jei esate vienas jų, o pamaininis darbas naktimis yra nuolatinė jūsų gyvenimo dalis, šie naudingi ir aktualūs GERO MIEGO KLUBO ambasadorių patarimai surinkti būtent jums.

Italijoje prasidėjus koronaviruso protrūkiui, ekspertai svarsto, kad tik laiko klausimas, kada pirmuosius ligos atvejus fiksuosime Lietuvoje. Jau dabar grįžusieji iš susirgimo židinių gali gauti laikino nedarbingumo pažymėjimą, todėl didesnis susirgimo mastas neabejotinai paveiktų ir šalies įmonių darbo procesus. Teisininkai sako, kad tiek darbuotojai, tiek darbdaviai galimoms situacijoms turi ruoštis iš anksto: nors teisiniame reguliavime esama spragų, ypač svarbi aiški darbdavio komunikacija.

Valstybinė darbo inspekcija (VDI) per pirmuosius du metų mėnesius gavo 7 pranešimus apie darbe žuvusius darbuotojus. Per šį laikotarpį sunkiai pakenkta dar 21 darbuotojo sveikatai.

Nuo Naujųjų metų – iki atostogų. Nuo atostogų – iki Naujųjų metų. Tiek dar dirbti sau kasmet pažada šiemet 75-etį švęsiantis Antanas Raščius. Išėjęs į pensiją buvęs futbolininkas, fizinio rengimo treneris, treniravęs Lietuvos krepšinio ir tinklinio komandas, dabar dirba daugumos net nepastebimą krepšelių surinkėjo darbą. Su rūpesčiu apie prekybos tinklo „Rimi“ pirkėjus kalbantis Antanas tvirtina, jog galimybė užsidirbti tikrai nėra pagrindinis motyvas pensijoje eiti į darbą, svarbiausia – galimybė bendrauti.

Ketvirtoji pramonės revoliucija keičia darbo specifiką, procesą bei žmogaus vietą ir savijautą darbo rinkoje. Robotai jau perėmė 29 proc. žmogaus atliekamų užduočių, o kelerių metų bėgyje šis skaičius turėtų pasiekti 42 proc., rodo Pasaulio ekonomikos forumo atliktas tyrimas „The Future of Jobs Report 2018“. Personalo atrankos kompanijos „CV-Online” marketingo vadovė Rita Karavaitienė pastebi, kad skaitmenizacijos ir dirbtinio intelekto smarkiai veikiamame amžiuje Lietuvos darbdaviai vis dažniau į ieškomų kompetencijų sąrašą įtraukia informacinį raštingumą, inovatyvumą, smalsumą, o pačiuose kandidatuose vis dažniau pasigenda motyvacijos ir užsidegimo stengtis.