Pasak Vilniaus mero Artūro Zuoko, Vyriausybės sprendimai skirti žymiai mažiau lėšų vilniečiams sąlygoja tragišką miesto biudžeto situaciją ir didžiulius įsiskolinimo rodiklius – per praėjusią kadenciją sostinės skola padidėjo daugiau kaip 500 mln. litų.
„Vyriausybės ir Seimo sprendimais Vilniui lieka tik 40 proc. nuo mieste sumokamo Gyventojų pajamų mokesčio, tuo tarpu kitų šalies savivaldybių biudžete paliekama visa mokesčio suma – 100 proc. Palyginimui: Vilnius į valstybės iždą sumoka 508 mln. litų, Kaunas 28 kartus mažiau (t.y. 18,2 mln. litų), Klaipėda – 23 kartus mažiau (21,6 mln. litų). Padidinus sostinėje paliekamą GPM dalį iki 60 proc., per pastaruosius trejus metus miesto biudžetas būtų gavęs beveik 550 mln. daugiau pajamų ir to būtų pakakę tinkamai finansuoti būtinas sritis“, - sako Vilniaus meras Artūras Zuokas.
Anot Mero pavaduotojo Jaroslavo Kaminskio, Vyriausybė, planuodama šalies ir savivaldybių biudžetą, pažeidė lygiateisiškumo principą, nes sprendimas skirti mažiau lėšų sostinės biudžetui priimtas vadovaujantis savivaldybės pavadinimu, o ne kokiais nors kitais kriterijais. Be to, Vilnius išlieka vieninteliu Lietuvos miestu, kurio gyventojų skaičius nemažėja.
„Deja, neturime kito pasirinkimo, kaip kreiptis į teismą dėl sistemiškai pažeidžiamų miesto gyventojų teisių. Pavyzdžiui, Vyriausybė ir Seimas nepaiso ekspertų pasiūlymų ir sumažina skolinimosi limitą, šiuo sprendimu praktiškai atimdami galimybes Vilniaus savivaldybei įvykdyti finansinius įsipareigojimus savo kreditoriams“, - sako J.Kaminski.
Pasak vicemero R. Adomavičiaus, Vyriausybė pastaraisiais metais savo problemas sprendė vilniečių sąskaita, permesdama sostinės biudžetui savo funkcijas ir neskirdama papildomo finansavimo.
„Iki 2006 metų transporto lengvatos buvo finansuojamos iš valstybės biudžeto, nuo 2006-ųjų– iš savivaldybės iždo, nors viešojo transporto nuolaidas įstatymuose nustato Seimas. Vilniaus biudžetas yra vienintelis Lietuvoje, kuriame transporto lengvatoms tenka skirti ypač daug lėšų, nes mieste yra daug universitetų ir kolegijų, kurių studentai naudojasi viešuoju transportu, be to, čia yra įsikūrusios pagrindinės gydymo įstaigos, visos valstybinės institucijos. Taigi, jeigu 2006 metais viešojo transporto lengvatoms reikėjo 40,7 mln. litų, 2011 metais Vilniaus biudžete turėjome rasti net 84,6 mln. litų“, - sako R.Adomavičius.
Mero pavaduotojo Jono Pinskaus teigimu, Vilniaus savivaldybė yra vienintelė, prie kurios infrastruktūros projektų valstybė prisideda minimaliai.
„Nepaisant to, kad Vilnius, kaip šalies sostinė turėtų reprezentuoti visą šalį, vien prie kelių infrastruktūrai valstybė prisideda mažiausiai iš visų savivaldybių. Pavyzdžiui Druskininkai nuo 2006 m. gauna beveik 86 proc., Marijampolė – 76 proc., Kaunas – 64 proc. kelių priežiūrai reikiamų lėšų, tuo tarpu Vilniui skiriama tik 28,6 proc. Be to, tarptautinių transporto koridorių statybai 2004-2011 metais Vyriausybė skyrė tik 6 proc., Vilniaus miestas – 42 proc. lėšų“, - sako J.Pinskus.
Savivaldybė į teismą kreipsis vadovaudamasi Konstitucijos 122 straipsniu, Vietos savivaldos įstatymu, Europos vietos savivaldos chartija.
Pareiškimu siekiama ne tik žalos (negautų pajamų – 543,1 mln. litų) atlyginimo, bet ir biudžeto įstatymų pakeitimo, kad miestui tenkanti Gyventojų pajamų mokesčio dalis būtų ne mažesnė kaip 60 proc. bei būtų kompensuotos biudžeto išlaidos vežant keleivius, kuriems numatytos viešojo transporto lengvatos.
Vienintelį kartą savivaldybė kreipėsi į teismą dėl Vyriausybės veiksmų 2000 metais, vėliau teismų procesas baigtas taikos sutartimi.
